Prancūzai džiūgauja - jų sąskaitos viešojo maitinimo įstaigose sumažėjo 10-12 proc. Tuo tarpu vis daugiau lietuvių į darbą nešis sumuštinius - PVM lengvatų Vyriausybė nežada, o ir jas įvedus viešojo maitinimo įstaigos mažinti kainų neketina.
Pažadai pažadais
Norit tikėkit, norit - ne, bet, pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos
prezidentės Evaldos Šiškauskienės, jei būtų sumažintas PVM, mūsų šalies restoranai pasektų prancūzų pavyzdžiu ir taip pat mažintų patiekalų kainas. “Dėl to ir kovojame, kad būtų galima sumažinti kainas ir konkuruoti”, - teigia ji.
Bet restoranų vadovai taip lengvai pažadų nežarsto. “Negalima sakyti, kad jei būtų sumažintas PVM, mažėtų ir kainos, - jos tiesiog nekiltų, o mes galėtume lengviau atsikvėpti, - sako restoranų tinklą valdančios UAB “Barbera” direktorė Alvyda Eigminienė. - Gal tuomet būtų padidinti kiti mokesčiai, ir to skirtumo išvis neliktų. Nuolaida jau yra ta, kad pakilus PVM mokesčiui nekėlėme patiekalų kainų”, - skeptiškai situaciją vertina pašnekovė.
Jaučiasi kvailiais
Prancūzija - Vakarų Europa. Čia nuo liepos 1 dienos PVM mokestis restoranams sumažintas nuo 19,6 iki 5,5 proc., o patiekalų iš Vyriausybės nurodyto sąrašo kainos viešojo maitinimo įstaigose apkarpytos.
Lietuvoje viskas priešingai - PVM nuo 5 proc. pakilo iki 19 proc. “Nuvažiavę į kitas Europos šalis jaučiamės kaip kvailiai - visiems mažinamas PVM, tik mums ir latviams - didinamas”, - skundžiasi E.Šiškauskienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės teigimu, Ūkio ministerija po viešbučių ir restoranų streikų ėmė spręsti senas problemas - panaikintas įstatymas dėl licencijos atėmimo mokesčius vėluojantiems sumokėti restoranams, darbuotojų maitinimą svarstoma įtraukti į sąnaudas, sprendžiamas nekilnojamojo turto mokesčio klausimas. Viešojo maitinimo įstaigų vadovai džiaugiasi tokiais laimėjimais, tačiau klientų sąskaitose pokyčių nematyti.
VŽ trigrašis
Lietuva - ne Vakarų Europa. Čia kainos mažėjant PVM itin retai mažėja, todėl tikėti tuo, ką sako viešbučių ir restoranų savininkai, nebūtina.
Mes turim klauptis
Dalia TEIŠERSKYTĖ - Seimo narė:
Tuo metu, kai žmonės valgyti neturi už ką, mes žaidžiame žaidimus. Mano nuomone, tiek Valdovų rūmai, tiek Gugenheimo muziejaus statybos yra pinigų plovyklos. Pasityčiojimas iš tautos.
Dar, matai, vargšai politikai skundžiasi, kad yra krizės paliesti. Badu nemirs. Gali ateiti į mano sodą - aš juos pamaitinsiu, jeigu dar mažai. Tegul vieną kartą apsiramina ir nebeerzina žmonių.
Visų pirma reikia išmokti uždirbti pinigus ir leisti žmonėms užsidirbti, o ne didinti mokesčius, varžyti verslą ir paskui žiūrėti į dangų, gal ims byrėti mana. Pirmiausia reikia surinkti verslininkus ir kalbėti su jais. Maldauti atsiklaupus ant kelių, kad gelbėtų Lietuvą.
Verslininkai - tie žmonės, kurie visada statė Lietuvą, o yra žmonių, kurie visada neatsakingai tuos pinigus leido. Todėl dabar ir yra taip, kad vieni stato muziejus ir dvarus, o kiti konteineriuose rausiasi.
Kyla fantastinių idėjų
Vytautas ČEPAS - Psichologas:
Šios valstybės paradoksas yra tai, kad mes neišsprendėme esminės problemos. Kaip prie rusų žmonės gyveno nuo algos iki algos, taip ir gyvena. Absurdas, kad visiems dabar kerpa atlyginimus po 10-15 proc., o banko valdytojas gauna 25 tūkst. litų. Tai žmones tiesiog siutina - jie jau laukia, kada bus proga imti į rankas šakes ir dalgius.
Kai žmogus vos ištempia iki mėnesio pabaigos, kad galėtų nusipirkti toli gražu ne pačius geriausius maisto produktus, kelių šimtų milijonų vertės valdžios investicijas į muziejaus statybas galima pavadinti tiesiog provokacija. Net neaišku, ar tas projektas atsipirks. Tai yra politiškai nebrandžių, parazituojančių veikėjų noras pasipuikuoti. Parodyti, kad jiems krizės nėra. Tokiems veikėjams žmonės turėtų duot per galvą. Arba, kaip sako vienas garsus Lietuvos bankininkas, - į snukį.
Vaida Tomkevičiūtė, "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą