Klaipėdos savivaldybė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija organizavo nekilnojamojo turto sektoriaus atstovų diskusiją, turėjusią atsakyti į klausimą: "Kaip sustiprinti Klaipėdos pastangas sugrąžinti investicijas į miestą?"
Aptarta dviejų svarbių dokumentų - pradedamo rengti miesto bendrojo plano ir siūlomos miesto plėtros prioritetinių zonų schemos - sąsaja. Schemą pristačius ją rengusiam architektui urbanistui Mindaugui Pakalniui, verslininkai pasidžiaugė, kad miesto valdžia bent jau bando išjudėti iš mirties taško.
Beje, ateinantį ketvirtadienį miesto Taryba schemą jau turėtų tvirtinti. Diskusijos metu akcentuota, kad labai svarbu, jog bent per pusmetį būtų patvirtinti ir visi ją lydintieji dokumentai, antraip gražios idėjos liks tik popieriuje.
M. Pakalnis sakė pavydintis Klaipėdai, kad ji pirmoji bando nustatyti prioritetus, kurių zonų plėtrai pirmiausia turi būti skiriamos miesto ir Europos Sąjungos investicijos. Tokiu atveju investuotojams ir gyventojams bus aiškiau, kaip planuoti savo ateitį. Pirmoji prioritetinė Klaipėdos zona - senamiestis, istorinis miesto branduolys.
Kitas dalykas - Savivaldybė ketina į rinką paleisti nemažai valstybinių sklypų, kuriuos bus siūloma nuomotis. Savivaldybės interneto svetainėje galima susirasti informaciją, kokie sklypai bus parduodami 2016-2017 metais, netgi pamatyti žemėlapiuose suplanuotus laisvus sklypus. Jų yra ir Labrenciškėje, ir Smiltynėje, ir net senamiestyje.
Beje, ne visi senamiesčio gyventojai tuo patenkinti. Jų manymu, senamiesčiui reikia ne blokų, kurie bus statomi įsigijus sklypus, o daugiau žaliųjų zonų. Diskusijose verslininkai abejojo, ar su tais stambesnių sklypų nuomos aukcionais nenorima įklampinti verslininkų į painiavas. Išsinuomoji sklypą, pirma įrengi gatves ir infrastruktūrą, tik paskui, jeigu stovi bent kokio nors pastato pamatai, gali juos parduoti. Dėl žemės nuomos aukcionų verslininkams kilo nemažai klausimų.
Gausiai į diskusiją susirinkę nekilnojamuoju turtu užsiimantys verslininkai iš esmės teigiamai vertina miesto valdžios pastangas, tačiau nemano, kad jų pakanka.
Vis dėlto prognozuojama, kad Klaipėdos valdžiai siekiant įgyvendinti savo perspektyvinius planus pagalių į ratus bus kaišoma nemažai. Yra dvi probleminės institucijos - Kultūros paveldo departamentas ir Nacionalinė žemės tarnyba, jau dabar pridarančios tam tikrų bėdų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą