"Mano jaunystės laikais į žurnalistiką stodavo dviejų kategorijų žmonės: vieni norėjo pakeisti pasaulį, kiti ieškojo įdomaus darbo. Nemažai pirmojo tipo atstovų šiandien nebėra gyvų. Jie neatlaikė savo ir pasaulio neatitikimo. Tie, kurie ieškojo įdomaus darbo, dabar eina direktorių pavaduotojų pareigas stambiose energetikos kompanijose", - sakė A. Vlasovas.
Žurnalisto išsilavinimą turintis verslininkas kilęs iš Jekaterinburgo, tačiau jau daugelį metų gyvena Kaliningrado srityje. Čia gyvuoja ir jo žiniasklaidos verslas, aprėpiantis keliolika leidinių bei paslaugų teikėjų, kuriuos pats vadovas vadina projektais.
Jo teigimu, iki krizės "Zapadnaja pressa" sudarė 22 tokie dariniai, veikę kaip savarankiškos įmonės. "Visos jos sukurtos kaip savarankiški verslo projektai, gyvenantys iš savo apyvartos - nėra nė vieno, kurį finansuotų kiti", - akcentavo A. Vlasovas.
Atėjus sunkmečiui, kuris žiniasklaidai smogė iš peties - vadovo teigimu, "Zapadnaja pressa" reklamos apimtys sumažėjo vidutiniškai 40 proc.: nuo 30 proc. laikraščiuose iki 50-60 proc. blizgiuose žurnaluose, - teko pasispausti, tačiau grupės "griaučius" sudarę projektai gyvuoja ir toliau.
Sklaida rūpinasi patys
Vienas iš "Zapadnaja pressa" pranašumų - ne tik nuosava spaustuvė, bet ir platinimo sistema, veikianti kaip savarankiškas padalinys, užtikrinantis spaudos leidinių sklaidą.
"Platinimo sistema užtikrina grupės gerovę, tačiau kurdami ją įdėjome daug pastangų - statėme savo kioskus kur tik buvo įmanoma. Per 14 metų turime kiek daugiau nei pusę rinkos, nes kontroliuojame pardavimą prekybos centruose", - sakė pokalbininkas.
Prekybininkų ir leidėjų santykis neretai yra prieštaringas: nors leidėjų interesas - steigti ir turėti kuo daugiau pardavimo taškų, prekybininkai linkę mažinti jų skaičių, uždarydami nepelningus. Spręsdama interesų konfliktą, "Zapadnaja pressa" siekė savarankiškumo.
Pavyzdiniu modeliu A. Vlasovas vadina Vokietiją, kur veikia kitokia sistema ir pardavėją kontroliuoja patys leidėjai. Šitaip užtikrinama, kad kelių pavadinimų laikraščiai parduodami kad ir bandelių parduotuvėse, paliekant pardavėjui teisę nustatytose ribose pasirinkti leidinio kainą.
"Kad ir kur užeitume, rasime kokakolos ir šunų konservų. Nejaugi jų mums reikia labiau nei laikraščių? Tačiau būtent šių produktų gamintojai sukūrė efektyvią distribucijos sistemą", - sakė A. Vlasovas.
Be minėtų įmonių, grupei priklauso viešųjų ryšių agentūra, informacinis centras, priimantis skelbimus į visus grupės leidinius, išorinės reklamos paslaugas ant mieste esančių stendų teikiantis biuras bei kurjerių tarnyba, vykusiai pavadinta "Počtaljon Pečkin" ("Paštininkas Pečkinas").
Nors papildomos reklamos tarnybai, pavadintai populiarios knygos ir animacinio filmuko "Atostogos Prostokvašino kaime" personažo pavarde, nereikėjo, mokesčiai už pavadinimo naudojimą legendinį paštininką sukūrusiam rašytojui Eduardui Uspenskiui jau atrodo per dideli, tad pavadinimą nuspręsta pakeisti.
Spaudai - nelengva
Sumažėjus gyventojų perkamajai galiai ir valdžiai naikinant lengvatas spaudai, kiekvienam kaliningradiečiui žinomi leidiniai netenka pozicijų.
Vieno iš populiariausių grupės leidinių - didžiausio šalies dienraščio "Komsomolskaja pravda" Kaliningrado versija - šiuo metu eina 12 tūkst. egzempliorių tiražu. Penktadienio numerio, vadinamosios "storulės" su įvairiais priedais, tiražas siekia 52 tūkst.
Antruoju pagal populiarumą savo krašte A. Vlasovas vadina leidinį "Strana Kaliningrad", prieš 11 metų įkurtą kaip pozityvų savaitraštį. Gerųjų naujienų laikraščio modelis pasiteisino ir, anot pokalbininko, išsikovojo bendruomenės leidinio statusą. Geraisiais laikais jo tiražas siekdavo 40 tūkst. egzempliorių, dabar - 32-34 tūkst.
Grupė pagal franšižę leidžia savaitraštį "Argumenty i fakty". "Tai aukščiausios kokybės laikraštis, man imponuoja jo redakcinė politika: jeigu medžiagoje pasitaikė gubernatoriaus pavardė - ją reikia išbraukti. Ne tam, kad jį apgintume, bet tam, kad neiškeltume. Spaudos herojumi turi būti žmogus", - sakė A. Vlasovas.
"Argumenty i fakty" Kaliningrado skyriaus redaktorė Tatjana Ostapova pripažinta geriausia šio leidinio federalinio tinklo, kuris turi apie 50 filialų visoje šalyje, redaktore. "Beje, čia redaktorė rado savo vietą perėjusi iš kito mūsų leidinio "Strana Kaliningrad", kuriame jos kritinis požiūris į gyvenimą ir polinkis demaskuoti atrodė pernelyg negatyvūs", - šypsojosi pokalbininkas.
Grupei priklauso ir nemokamas laikraštis "Večernij tramvaj", "geltonoji" "Ekspress gazeta", laikraštis "Moskovskij komsomolec", skelbimų leidiniai, keli "glianciniai" mėnesiniai žurnalai, tarp jų - mados bei interjerų leidiniai, kuriems per krizę - ypač riesta.
Tačiau eksperimentų neatsisakoma: prieš pusmetį "Zapadnaja pressa" paleido naują produktą - nedidelio formato žurnalą "Telemeniu", orientuotą į dailiosios lyties skaitytojas, kurias, anot apklausų, spaudoje labiausiai masina televizijos programos bei patiekalų receptai. Leidinyje telpa laidų programa ir valgiaraštis savaitei. Kol kas projektas reikalauja investicijų, tačiau prognozės - geros.
"Taip, Rusijoje žmonės gyvena blogiau nei Graikijoje. Bet kiekvienas graikas skolingas pasauliui 30 tūkst. eurų. O mes niekam nieko neskolingi, - paklaustas, kaip vertina šalies politiką ir bendrą situaciją, sakė A. Vlasovas. - Daug kas mano, kad reikalai Rusijoje krypsta blogyn. Mano nuomone, tiesa yra kažkur per vidurį tarp dviejų radikalių pozicijų: esą viskas rutuliojasi geryn arba ritasi pražūtin.
Prieš kelerius metus važiavau iš Maskvos ir imdavau visus mašiną stabdžiusius pakeleivius. Tądien pavežiau kokius septynis žmones. Ir visų klausiau, kaip jiems sekasi, ką mano apie gyvenimą? Nežinau, gal jie pamanė susidūrę su saugumo karininku, bet visi kalbėjo pozityviai. Tik vienas vyras, milicininkas, mokytojų sūnus, mąstantis žmogus, pridūrė, kad kai ką būtų galima pakeisti."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą