Kam dirbti? Geriau - "sirgti"

Nors viešai deklaruojama esą lietuviai vengia imti nedarbingumo pažymėjimus, baimindamiesi prarasti darbą arba dėl finansinių išskaičiavimų, visgi vieša paslaptis, kad yra ir kita asmenų grupė - kuri itin mėgsta "sirgti".

Ką ir kalbėti apie paprastus žmones, kai net garsūs politikai ir valdžios atstovai sugeba susirgti kaip tik tuo metu, kai teisme svarstomi jiems nepalankūs sprendimai.

Klaipėdoje nedarbingumo pažymėjimų rekordininku ilgą laiką buvo tituluojamas savivaldybės darbuotojas Irenijus Zaleckis. Tiesa, nuo rugpjūčio pradžios šis asmuo savivaldybėje nebedirba. Iš pareigų jis pasitraukė šalių susitarimu. Pasirodo, valdiškose įstaigose yra kur kas didesnių "biuletenių rekordininkų".

TVARKA. Pagal šalyje galiojančią tvarką nepertraukiamai nedarbingumo pažymėjimą žmogus gali turėti 122 dienas, o su pertraukomis - 153 dienas. FOTOLIA nuotr.

Nesirodo beveik metus

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovybė sprendžia galvosūkį - kaip protingiau pasielgti, kad dėl vieno piktavalio darbuotojo nenukentėtų darbo užmokesčio iždas.

Šioje valdiškoje įstaigoje dirbantis asmuo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Aut. past.) darbe nesirodo jau nuo praėjusių metų spalio 27 d. Per tą laiką nedarbingumo pažymėjimą jis jau turi 263 dienas, o tomis retomis progomis, kai jis neturėjo biuletenio, "kaip tyčia" tuo metu jam būdavo laisvadieniai. Jiems pasibaigus žmogus vėl netikėtai susirgdavo.

"Akvaizdu, kad šitas žmogus sąmoningai susiorganizuoja nedarbingumo pažymėjimus ir turi tikslą pasiilginti darbo stažą, nors į darbą eiti nesiruošia. Tačiau dėl tokio jo požiūrio kenčia ne tik mūsų įstaigos darbo organizavimas, nes niekuomet nežinai, ar jis sugrįš į darbą ir kada tai įvyks. Kita, dar skaudesnė problema, kad šitaip švaistomos valstybės lėšos. "Sodra" moka išmokas žmogui, kuris realiai nedirba", - situacijos absurdiškumu stebėjosi teatro Teisės ir personalo skyriaus vedėja Asta Monstavičienė.

Pikčiausia, pasak teisininkės, yra tai, kad šis darbuotojas ne tik nesiteikia pateikti jokios informacijos apie save darbdaviui, bet ir ignoruoja bet kokius bandymus išsiaiškinti detales.

"Buvo ir toks metas, kai šis žmogus slėpė bet kokią asmeninę informaciją apie save. Nors jis yra ilgametis darbuotojas, ilgą laiką mums nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta. Su juo susisiekti galėdavome tik per pašto dėžutę centriniame pašte", - pastebėjo teatro vadovas Ramūnas Kaubrys.

Kita vertus, nors dabar vadovybė žino, kur šis darbuotojas gyvena ir net turi jo elektroninį paštą - visi registruoti laiškai sugrįžta, o į elektroninius laiškus jis atsako tik jei pats labai to nori.

"Kai aš kartą bandžiau pasikviesti jį pokalbio, sulaukiau atsakymo, kad nesiruošia ateiti pokalbio ne savo darbo valandomis. Kadangi mūsų darbo grafikai nesutampa, aš turėčiau jam papildomai sumokėti, kad jis teikųsi pasirodyti", - apie pavaldinio elgesį pasakojo teatro vadovas.

Akligatvis

Atrodytų šią absurdišką istoriją būtų galima užbaigti labai greitai - skirti tokiam darbuotojui nuobaudą ar atleisti iš darbo. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

"Kad mes tokiam darbuotojui galėtume skirti nuobaudą, jis turi ateiti į darbą. Taip pat, norint jį atleisti iš darbo, reikia įspėti prieš du mėnesius. O kaip jį įspėti, jei registruoti laiškai grįžta atgal? Be to, negalima jo atleisti iš darbo, kol jis turi nedarbingumo pažymėjimą. Pagal šalyje galiojančią tvarką darbdavys neprivalo saugoti darbo vietos, jei per paskutinius 12 mėnesių darbuotojas darbe nepasirodė 140 dienų. Tačiau tokiu atveju atleidžiant dar reikia išmokėti išeitinę kompensaciją. Žmogui, kuris manipuliuoja darbo santykiais tik siekdamas sau naudos, iš valstybės iždo mokėti išeitinę kompensaciją, siekiančią net kelis tūkstančius litų, nekyla rankos", - sakė A. Monstavičienė.

Kadangi šis žmogus jau ne kartą bylinėjosi su įstaiga dėl neva pakeistų darbo sąlygų ir bylas pralaimėjo, neabejojama, kad atleistas iš darbo jis būtinai vėl kreiptųsi į teismą.

"Darbo bylos nagrinėjamos gana ilgai - metus ar dar daugiau. Jei jis įrodytų, kad buvo atleistas iš darbo tuo metu, kai turėjo nedarbingumo pažymėjimą, privalėtume ne tik išmokėti jam pinigus už prarastą laiką, bet dar ir sugrąžinti į darbą", - situacijos beviltiškumą nušvietė teisininkė.

"Nieko nepažeidė"

Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad šis nedarbingumo pažymėjimų mėgėjas nekelia jokių įtarimų "Sodros" darbuotojams.

Pasak A. Monstavičienės, bandant išnarplioti šią keistą situaciją buvo kreiptasi ir į Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrių, ir į "Sodrą".

"Valdininkai jokios informacijos apie šį asmenį pateikti negali, nes ja tiesiog nedisponuoja. Kadangi šalyje galioja asmens duomenų apsaugos įstatymai, medicinos darbuotojai negali išduoti nei kokia liga jis serga, nei kur gydosi", - pastebėjo teisininkė.

Atsakymas iš "Sodros" taip pat nieko nepadėjo, mat ten buvo trumpai paaiškinta, kad šiam asmeniui nedarbingumo pažymėjimai išduoti nepažeidžiant elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių.

"Kartais atrodo, kad mūsų teisinė sistema parengta tik tiems, kurie yra paklusnūs. Tačiau tie, kurie nenori paklusti galiojančiai tvarkai, visada ras būdų, kaip išlaviruoti sau nepakenkiant", - stebėjosi A. Monstavičienė.

Teatro administracijos atstovai sako nematantys kitos išeities, kaip tik susitarti su šiuo darbuotoju, kad jis išeis iš darbo savo noru, nors už tai jis ir reikalauja nemenkos išeitinės kompensacijos.

PASITRAUKĖ. Nedarbingumo pažymėjimų rekordininku tituluojamas Irenijus Zaleckis nuo rugpjūčio 2 d. abiejų šalių susitarimu savivaldybėje nebedirba. Redakcijos archyvo nuotr.

Pasitraukė

Nedarbingumo pažymėjimų rekordininku viešoje erdvėje ne kartą buvo tituluojamas iš Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo kėdės išmestas ir į vyriausiojo specialisto pareigas Viešosios tvarkos skyriuje perkeltas Irenijus Zaleckis. Sutapimas ar ne, bet valdininkui pavykdavo susirgti tuomet, kai teismuose turėdavo būti nagrinėjamos jam nepalankios bylos.

Visgi, kad ir kaip manevringai I. Zaleckiui sekėsi derinti nemokamų atostogų bei nedarbingumo pažymėjimų gausą su darbu, rugpjūčio pradžioje jis jau atsisveikino su valdininko kėde. Tiesa, išėjo ne tuščiomis. Jam buvo išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių kompensacija.

"Rugpjūčio 2-oji buvo paskutinė I. Zaleckio darbo diena savivaldybėje. Jis atleistas šalių susitarimu, todėl išeitinė kompensacija jam išmokėta ne pagal darbo stažą, kurį jis turėjo nemenką, o kur kas mažesnė. Tokia, kokią ir pasiūlė savivaldybės administracijos direktorė", - paaiškino Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Pasak jos, I. Zaleckis pats suprato, kad neturi perspektyvos toliau dirbti savivaldybėje, ir pats parodė iniciatyvą išeiti iš darbo.

Kontroliuoja

"Sodros" Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos Daivos Dabravalskienės duomenimis, Klaipėdos regione kasmet užfiksuojama šimtai atvejų, kai nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo pažeidė elgesio taisykles.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais "Sodros" Klaipėdos skyriuje nustatyta apie 200 tokių atvejų. Dėl to nebuvo išmokėta apie 24 tūkst. litų ligos pašalpų. Šiemet, pasak D. Dabravalskienės, jau užfiksuota per 100 tokių atvejų ir neišmokėta ligos pašalpų beveik 9 tūkst. litų.

Ligos pašalpa neišmokama, kai nustatoma, jog pacientas nesilaikė reikiamo režimo, neatvyko pas gydytoją nurodytu laiku, nelankė procedūrų, dirbo, mokėsi, keliavo, pas gydytoją ar į procedūras atvyko neblaivus.

"Nepertraukiamai nedarbingumo pažymėjimą žmogus gali turėti 122 dienas, o su pertraukomis - 153 dienas. Po to gydytojas sprendžia, ar žmogus pasveiko, ar jį siųsti į nedarbingumo nustatymo įstaigą. Tačiau nereiškia, kad žmogus nedarbingumo pažymėjimo negali turėti ilgiau. Pavyzdžiui, jei lūžo koja ir praėjus 153 dienoms gydytojų komisija mato, kad žmogus pasveiks ir išliks darbingas, tačiau jam kurį laiką dar reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, jį pratęsia. Tačiau tokioje gydytojų komisijoje dalyvauja ir "Sodros" atstovai", - paaiškino D. Dabravalskienė.

Anot jos, kontroliuojami ne tik tie asmenys, kurie nedarbingumo pažymėjimus turi ilgą laiką, dažniausiai kontrolė atliekama gavus skundą.

"Daugiausia skundų apie galimus pažeidimus gauname iš darbdavių. Tačiau mes nekontroliuojame, ar gydytojai išduoda fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus - čia jau pačių gydytojų atsakomybė. "Sodra" kontroliuoja elektroninio nedarbingumo pažymėjimo taisyklių laikymąsi", - paaiškino D. Dabravalskienė.

Istorijos

Surašyti visus įdomius įvairių prisidirbusių valdininkų ir pareigūnų susirgimo atvejus, ko gero, neužtektų pusės laikraščio. Čia tik keletas pavyzdžių:

Gegužės 14-ąją girtas tarnybos metu už tarnybinio automobilio Druskininkų mieste kolegų sulaikytas Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjas Alius Valuckas prasidėjus tarnybiniam patikrinimui staiga susirgo.

Klaipėdos rajono Kelių policijos poskyrio viršininkas Kęstutis Vitkauskas sirgo daugiau nei mėnesį, kai šių metų kovo 28-ąją darbo metu buvo užkluptas namuose neblaivus. Balandžio pabaigoje jis pasiprašė atleidžiamas iš darbo ir taip išsaugojo visas socialines garantijas.

2012-ųjų pabaigoje Teisėjų taryba, gavusi šalies vadovės kreipimąsi patarti dėl Kauno apygardos teismo teisėjo Romualdo Lincevičiaus atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, šio klausimo svarstyti negalėjo. Teisėjas posėdyje nedalyvavo dėl staiga pablogėjusios sveikatos.

Pernai lapkritį pradėjus tyrimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Gintaro Kliaugos galimo piktnaudžiavo tarnyba, kitą dieną jis susirgo ir į darbą nebeatėjo.

2010-aisiais, po to, kai buvo įtartas, jog vairavo neblaivus Palangos policijos komisaras Jurgis Kažys susirgo ir į darbą negrįžo daugiau kaip mėnesį.

2010-ųjų gruodį pradėjus tyrimą, ar per viešuosius pirkimus vykdant Pravieniškių gydymo ir pataisos namų pastatų rekonstrukciją buvo bandoma pasisavinti apie milijoną litų, jų direktorius Ramūnas Kalendra, nušalintas nuo pareigų, ėmė ir susirgo.

2010 m. birželio 8 d. turėjo būti atleistas korupcija įtartas įmonės "Vilniaus vandenys" pardavimo ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis, kuris Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) buvo sulaikytas mėnesiui dėl galimo kyšininkavimo. Tačiau šis, išėjęs į laisvę, dar apie pusantro mėnesio sirgo, slaugė kitus asmenis.

2010-ųjų vasarį nusprendus nepratęsti tarnybinių įgaliojimų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų vadovui Jonui Grosui, šis susirgo ir buvo ligotas pusmetį, todėl šį pagal įstatymus teko atleisti dėl ligos. Taip buvęs įstaigos vadovas užsitikrino gerokai solidesnę pensiją.

Ligos sutrukdė atleisti iš darbo ir Panevėžio rajono savivaldybės karo prievolės vyriausiąjį specialistą Vitalijų Kudinavičių, kuriam STT 2008-ųjų kovą pareiškė įtarimus kyšio ėmimu. Tik liepos 15-ąją V. Kudinavičius susiprato ir pasiprašė atleidžiamas iš darbo, tad gavo išmokas už "ligą".

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Kęstutis Šiliauskas dėl įvairių nusižengimų buvo atleistas 2007-ųjų sausio 19 d. Tačiau atleidimas užtruko dar beveik mėnesį, nes tą pačią dieną K. Šiliauskas netikėtai susirgo.

2007-aisiais Kauno savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė po kilusio skandalo dėl nežinia kur sunaudotų degalų už 6 000 litų irgi susirgo. Ji buvo nedarbinga mažiausiai pusmetį. Ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas, išgirdęs apie gresiančias nuobaudas dėl netinkamai vykdomų pareigų, sirgo beveik keturis mėnesius.