Ilgai nedvejojo
Bylinėjimuisi su V.Antonovu Finansų ministerija parinko Šveicarijos ir Lietuvos advokatus. Dar rugsėjo 24 dieną buvo sudaryta 8,667 mln. litų vertės teisinių paslaugų sutartis su advokatų kontoromis „Lalive“ ir „Sorainen ir partneriai“, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartį.
Tiesa, Finansų ministerija bylinėjimuisi su V. Antonovu numatė išleisti kur kas didesnę sumą nei 8,7 mln. litų. Papildomus 1,3 mln. litų ketinama skirti vertimo paslaugoms, kelionių ir kitoms išlaidoms padengti.
Finansų ministerija „Respublikai“ atskleidė, kad minėtos advokatų kontoros buvo vienintelės konkurso dalyvės. Kitaip tariant, ministerija dėl Lietuvos interesus ginančių advokatų ilgai nesvarstė, o skubiai rinkosi iš to, kas pasitaikė.
„Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad esant tokioms skubos aplinkybėms, galima naudoti trumpesnes pirkimo procedūras siekiant greito paslaugos įsigijimo“, - nurodė Finansų ministerija.
Pasak už finansus atsakingos institucijos, parinkti ekspertai „yra kvalifikuoti advokatai, turintys ilgametę patirtį atstovaujant klientų interesams tarptautiniuose komerciniuose arbitražuose, nagrinėjant investicinius ginčus“.
Pagal sudarytą sutartį „Lalive“ ir „Sorainen ir parnteriai“ teisines paslaugas Lietuvai teiks 3 metus.
Beje, dar praėjusią savaitę V. Antonovas pareiškė, kad kelti ieškinį prieš Lietuvą jis ketina Niujorke (JAV). Gegužės 7 dieną jis Lietuvai pateikė pretenziją dėl netinkamos jo investicijų apsaugos.
10 mln. litų - tik pradžia
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad bylinėjimuisi numatyta suma tikrai nėra galutinė.
„Manau, 10 mln. litų - tik pradžia. Tokie procesai labai ilgai trunka. Pažiūrėkime, kiek ilgai trunka Europos arešto orderių tenkinimo procedūra Anglijoje. Iš viešų V.Antonovo pareiškimų buvo galima suprasti, kad jis ginsis, kovos iki galo. Jei byla prieš jį bus pralaimėta, įsivaizduokite, kokios tai gali būti sumos“, - sakė jis.
Paklaustas, ar gali „Snoro“ kreditoriai pasitikėti Finansų ministerijos parinktais advokatais, D. Arlauskas buvo optimistiškas.
„Aišku, kad geri advokatai brangiai kainuoja, tačiau kas dabar gali pasakyti, ar kaina atitinka patirtį. Kiek mums žinoma, šita kompanija yra gana solidi, turi tarptautinę patirtį. Tačiau dabar neaišku, kaip Finansų ministerija rinko geriausią variantą, kokia tai buvo procedūra. Taip pat ar Finansų ministerija apskritai pajėgi išrinkti tinkamai Lietuvai atstovausiančius asmenis. Nes žiūrint į tai, kaip dirba Kreditorių komitetas, arba į tai, kaip visiškai nepelnytai N.Kuperiui mokami didžiuliai pinigai, kyla abejonių. Pinigai mokami, o rezultatų nesimato“, - kalbėjo kreditorių asociacijos prezidentas.
D. Arlauskas sako, kad jei Lietuvos bankas būtų tinkamai reagavęs į „Snoro“ problemas, dabar 10 mln. litų iš biudžeto atseikėti netektų. Jo įsitikinimu, už nenuveiktus darbus turi būti atsakyta. „Žinote, jei privačioje struktūroje kas nors, pavyzdžiui, padalinio vadovas, netinkamai vykdo savo pareigas, jis atleidžiamas. O jei pridaro įmonei nuostolių, jam dar keliamos bylos. Ir „Snoro“ atveju norėtųsi, kad būtų ne tik politinis vertinimas. Seimo laikinoji komisija taip ir neatskleidė, ar banko nacionalizavimo procesas galėjo būti kitoks, su mažesniais nuostoliais. Galbūt dabar nereikėtų iš biudžeto milijardų atseikėti. Kažkas turi būti atsakingas“, - sakė D. Arlauskas.
N. Kuperio kompanija uždirba geriau
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad 10 mln. už trejų metų darbą neatrodo daug, palyginti su N.Kuperio komandos įkainiais. Banko administratoriaus ir jo konsultantų paslaugos vien per mėnesį kainuoja 5 mln. litų. O šių metų kovo-liepos mėnesiais jų įkainiai buvo užkilę net iki 7 mln. litų. Vien N.Kuperiui mokama 100 tūkst. litų mėnesio alga.
„Svarstydami tą klausimą komitete ir pasikvietę Indėlių draudimo fondo vadovę (Aureliją Mažintienę - red. past.), supratome, kad šios sumos buvo nepagrįstos. Jos pagrįstos tik samprotavimais, kad panašūs atlyginimai mokami kitose valstybėse. Didžioji sumos dalis tenka kosultantams, kuriuos vėl persamdo. Galime mokėti ir mokėti - tai bus nesibaigiantis procesas, kol nebeliks pinigų. Matyti, kad bankroto administravimo procesas tempiamas“, - kalbėjo parlamentarė.
Algos viršija rezultatus
Artėja „Snoro“ uždarymo metinės? O ką nuveikė laikinasis „Snoro“ administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) ir N.Kuperis už 100 mln. litų, kurie išleisti banko administravimui?
Kokių stebuklų sulaukėme? N.Kuperis giriasi, kad kreditorių naudai jau sugrąžino 1,2 mlrd. litų, kai kreditorių reikalavimai siekia 6,5 mlrd. litų. Jokių paslėptų pinigų jis nerado, didžiąją dalį sugrąžintos sumos sudaro kreditorių pagal grafikus sumokėtos pagrindinės skolos ir palūkanų mokėjimai. Visa tai būtų nutikę ir be N.Kuperio.
Parengt pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą