Karštam požemių vandeniui ieško naujų galimybių

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad "Geoterma" druskingą vandenį norėtų naudoti sveikatinimo srityje. Šiuos planus užblokavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, kuris atsisakė nustatyti mineralinio vandens gręžinio apsauginę zoną. Kadangi sklypas patenka į gamybos ir komunalinių objektų sanitarinę apsaugos zoną, teigiant, "kad norima nustatyti sanitarinę zoną sanitarinėje zonoje", leidimas nebuvo išduotas. Šis ginčas jau persikėlė į teismą. Sprendimo tikimasi sulaukti kitų metų sausį. Vis dėlto panašu, kad "Geotermai" palankaus teismo sprendimo gali ir neprireikti. Aplinkos ministerija žada ruošti įstatymo pakeitimus, kad požeminiam vandeniui nebūtų taikomos apsaugos zonos.

Nedaugelis klaipėdiečių žino, kad dešimtadalis į jų radiatorius patenkančios šilumos yra išgaunama iš po mūsų kojomis cirkuliuojančio geoterminio vandens. Deja, "žalias" ir švarus šildymo būdas aršioje konkurencinėje kovoje praranda savo populiarumą, tad geoterminio vandens išgavėjai ieško naujų būdų realizuoti požemiuose susidarantį karštį.

Tarp siūlymų - ne tik ne kartą girdėtos spa su atviru baseinu idėjos, bet net ungurių auginimas.

Keičia kryptį

Praėjusią savaitę vykusioje Lietuvos geotermijos asociacijos konferencijoje apie geoterminio vandens panaudojimą vėl buvo iškeltos uostamiesčio pašonėje veikiančios "Geotermos" problemos - mažėjantis brangesnės, bet netaršios energijos poreikis.

"Geotermos" vadovas dr. Sigitas Petrauskas pripažino, jog uostamiestis ir jo apylinkės turėtų džiaugtis vadinamąja geotermine anomalija, dėl kurios mūsų požeminiai vandenys yra daug šiltesni nei kitose Europos vietose. Ir nors turime tokį pliusą, kitose šalyse neteršianti energija išnaudojama daug aktyviau, nei Klaipėdoje - ja šildomasi tokiuose megapoliuose kaip Paryžius ar Miunchenas, taip pat mažesniuose Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir kitų šalių miestuose.

Pagaminamos energijos "Geotermoje" mažėti pradėjo 2009 metais, kai sumažėjo vadinamasis gręžinių injektyvumas.

"Tai yra visų geoterminių ir negeoterminių gręžinių liga, kuri pasireiškia vis dažniau. Tam yra daug vaistų, bet juos reikia surasti, be to, tai yra ilgas ir sudėtingas procesas", - tvirtino S. Petrauskas.

"Geotermos" pajėgumą labiausiai pakeitė 2012 metais Klaipėdos pašonėje išdygusi atliekų deginimo gamykla "Fortum", kuri iš šiukšlių pagamintą energiją taip pat perduoda į miesto šiluminius tinklus.

"Su savo pajėgumais atliekų deginimo gamykla padengia vasarą reikalingos šilumos poreikį, o žiemos metu tapo labai ženkliu šiluminės energijos tiekėju. Nuo 2012 metų pabaigos "Geoterma" dėl to dirba tik šildymo sezono metu, o pagaminamos energijos kiekis kasmet stabiliai mažėja", - aiškino vadovas.

Štai pernai "Geoterma" pagamino 51 tūkst. MWh šiluminės energijos, 2013 - 42,9 tūkst. MWh, tačiau 2012 metais ir anksčiau šilumos buvo pagaminta kone dvigubai daugiau - 93,9 ir daugiau tūkst. MWh.

Kita bėda - iš žemės gelmių plūstančio karšto vandens šilumos miesto sistemoms (reikalaujama, kad vandens temperatūra būtų daugiau nei 70 laipsnių karščio) nepakanka. Iš minėto pagaminamo energijos kiekio geoterminė energija sudaro tik penktadalį. Iš gręžinių į paviršių "ištraukiamas" vanduo būna maždaug 40 laipsnių temperatūros, tad iki reikiamo karščio vanduo dar šildomas dujomis. Beje, "Geoterma" vandenį kaitinti norėjo pigiau ir ekologiškiau biokuro katile, tačiau pagrindinis bendrovės akcininkas "Lietuvos energija" neleido investuoti į brangų įrenginį.

Kita bėda - nepalankus teisinis reguliavimas ir didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų. Geoterminę energiją "pastačius į tą pačią lentyną su biokurą ar atliekas deginančiais šilumos gamintojais" "Geotermos" vadovai priversti žvalgytis naujų geoterminių vandenų panaudojimo būdų. Vienas jų - pasinaudoti balneologija ir vandenį panaudoti sveikatinimosi tikslais.

"Tyrimai jau padaryti ir vanduo tinkamas. Balneologijos srityje pajudėta, o šiais metais gavome europinį sertifikatą, įrodantį, kad vanduo tinka gydymo tikslams", - džiaugėsi S. Petrauskas. UAB "Geoterma" išgaunamas geoterminis vanduo Lenkijos nacionalinio visuomeninės sveikatos instituto - Nacionalinio higienos instituto buvo sertifikuotas ir oficialiai pripažinta, jog vanduo su savo chemine sudėtimi ir mineralizacijos laipsniu gali būti naudojamas medicininiais tikslais.

Beje, dar vienas itin įdomus galimas vandens panaudojimas - ungurių auginimui. "Geotermos" specialistai buvo susitikę su ungurių fermos Girkaliuose savininkais, ir šie leido pabandyti ungurius auginti geoterminiame vandenyje. "Unguriai plaukioja ir iki šiol yra gyvi", - juokėsi S. Petrauskas.

Siūlo įtraukti verslą

Konferencijoje pranešimą skaitęs Savivaldybės tarybos narys Simonas Gentvilas pasakojo, jog miesto planuose yra geoterminio vandens panaudojimas turizmo skatinimui. Čia būtų norima pradėti ir dabar itin populiarinamą viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

"Mes turime išnaudoti geoterminį vandenį kaip unikalų dalyką, nes to 500 kilometrų atstumu aplink mus niekas neturi. Mokslinė jėgainė buvo kuriama tam, kad iš esmės ištirtų geoterminio vandens potencialą. Išaiškėjo, kad vanduo šiltas, žinome jo sudėtį, todėl laikas imtis kito projekto ir vandenį panaudoti versle", - tvirtino politikas.

Esą diskutuojama su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybių. Savivaldybės administracija jau turi užduotį ruošti medžiagą galimos partnerystės konkursams. Tokių objektų nemažai, tarp jų ir neišnaudojama neįgaliųjų pliažo aikštelė.

Anot politiko, ji tiltu galėtų būti sujungta su jūra, o kompleksiškai išvystytame objekte galėtų įsikurti SPA su atviru baseinu, kuriame burbuliuotų beveik 40 laipsnių mineralinis geoterminis vanduo.

"Savivaldybė atiduotų sklypą, ieškotų investuotojų ir būtų kalbama apie kurortinio stiliaus objektą. Aišku, tai užtruks, tačiau jau pradėta ruošti galimybių studija, kuri atitiktų Finansų ministerijos viešosios ir privačios partnerystės aprašus. Optimistiškai žvelgiant jau 2017 metais būtų galima galvoti apie konkursus", - planą išdėstė S. Gentvilas.