Klaipėdiečiams gali pabrangti vanduo

Dviejų bendrovių - AB "Klaipėdos vanduo" ir UAB "Espersen Lietuva" - teisminis ginčas tapo svarbus visam uostamiesčiui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas penktadienį konstatavo, kad miesto Tarybos patvirtinta mokesčio už padidintos taršos nuotekas tvarka prieštarauja įstatymams. Tai, anot vandentiekininkų, reiškia, jog jų paslaugos turės brangti visiems vartotojams.

Visgi jau šiandien žadama imtis veiksmų, kad uostamiesčio gyventojams už vandenį netektų mokėti brangiau - teismo sprendimas bus apskųstas aukštesnei instancijai. Kartu bus pradėtos vykdyti naujos tvarkos derinimo procedūros.

Nulėmė kontrolierių pozicija

Ginčas tarp AB "Klaipėdos vanduo" ir žuvies fabriką valdančios UAB "Espersen Lietuva" kilo dėl to, kad vandentiekininkai pareikalavo mokėti didesnius mokesčius, nes įmonės nuotekose užfiksavo didesnę taršą nei leistina.

"Iš pradžių įmonė ginčijo, kad jos nuotekos nėra užterštos labiau nei leistina. Visgi mes turime labai aiškius ir neabejotinus įrodymus, jog jų nuotekose yra gyvsidabrio ir dėl to viršijamos leistinos užterštumo normos. Tada mūsų oponentai nusprendė pasiekti, jog pati mokesčio apskaičiavimo tvarka būtų pripažinta neteisėta", - sakė "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius Leonas Makūnas.

PASEKMĖS. Pasak "Klaipėdos vandens" vadovo L. Makūno, teismo sprendimas reiškia, kad vien šiemet įmonė negaus 1,5 mln. litų pajamų. O atsiradusiai "skylei" lopyti gali tekti  kreiptis dėl vandens kainos perskaičiavimo.

Anot jo, tokio mokesčio taikymas yra reikalingas dėl to, kad būtų įgyvendintas principas "teršėjas moka" - t. y. daugiau nei leidžia normos teršiantis vartotojas turi ir mokėti daugiau. Paskutinį kartą tokio mokesčio apskaičiavimo tvarka Klaipėdoje buvo tvirtinama 2007-aisiais.

Byloje viskas pasisuko ne vandentiekininkų naudai po to, kai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEK) atstovai pareiškė, jog tokia tvarka turi būti suderinta su šia institucija. Tuo metu L. Makūnas tikina, kad 2007-aisiais, kai buvo rengiamas ir po to miesto politikų valiai atiduotas šios tvarkos projektas, VKEKK atstovai aiškino, jog šios tvarkos derinti su jais nereikia.

Penktadienį Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad iš daugiau teršiančių abonentų gali būti imamas didesnis mokestis, tačiau jo nustatymo ir taikymo tvarka turi būti suderinta su VKEKK. Tad būtent šia apimtimi uostamiesčio Tarybos patvirtintos taisyklės ir buvo pripažintos prieštaraujančiomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 str. 3, 4 ir 5 punktams, reglamentuojantiems kainų nustatymą.

[BANERIS]

Sprendimo pasekmės

Pasak L. Makūno, teismo sprendimas reiškia, kad vien šiemet "Klaipėdos vanduo" negaus 1,5 mln. litų pajamų. Iš jų 200 tūkst. turėtų sumokėti UAB "Espersen Lietuva".

"Kai 2008 metais buvo patvirtinta vandens kaina, galiojanti iki 2012-ųjų, pajamos gautos iš mokesčio už padidintos taršos nuotekas buvo atimtos ir neįtrauktos į visiems taikomos vandens bei nuotekų kainos skaičiavimą. Jei tvarka panaikinama, atsiranda skylė ir teks kreiptis dėl kainos perskaičiavimo", - sakė "Klaipėdos vandens" vadovas.

Visgi jis sakė, kad bus imamasi veiksmų, jog kainos didinti nereikėtų - jau šiandien bus pradėtas rengti apeliacinis skundas Vyriausiajam administraciniam teismui bei pradėtas ruošti naujos tvarkos projektas, kurį turės derinti VKEKK.

Tačiau pačios VKEKK atstovai neturi aiškios pozicijos dėl susiklosčiusios situacijos. VKEKK Vandens ir transporto skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis dar iki teismui priimant sprendimą "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad "savivaldybė šioje vietoje yra savarankiška, jos sprendimų teisėtumą kontroliuoja Vyriausybės atstovai apskrityse".

"Tačiau šioje vietoje yra teisinis vakuumas. Aplinkos ministerijos tvirtinamame Nuotekų tvarkymo reglamente yra nustatyti rodikliai, iki kokių įmonė gali priimti nuotekas. Tačiau nepaaiškinta, ką reikia daryti, jei tokios normos viršijamos. Formaliai vandentiekininkai gali nepriimti tokių nuotekų ir viskas. Tokiu atveju padidinto užterštumo nuotekas turintis abonentas turėtų pasistatyti pirminio valdymo įrenginius, bet tai yra labai brangu", - sakė A. Stapulionis ir akcentavo, kad VKEKK negali nustatinėti kainų nereglamentuotai veiklai.

Anot jo, Vakarų Europos valstybės eina tuo keliu, kad nustato laipsniškai didėjantį mokėjimą, priklausantį nuo nuotekų užterštumo rodiklių.

Penktadienio pavakarę, po teismo sprendimo priėmimo, VKEKK Vandens ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Bruzgys "Vakarų ekspresui" sakė, kad naujojoje Vandens ir nuotekų tvarkymo metodikoje yra numatyta galimybė įvesti vienodą mokestį už padidintos taršos nuotekas visoms savivaldybėms.

"Tačiau niekas dar pasaulyje nesurado tikslios metodikos, kaip nepriekaištingai apskaičiuoti tokį mokestį", - sakė R. Bruzgys.

"Vienos tvarkos būti negali"

Įstatymai numato, kad vandens tiekimo ir valymo užtikrinimas yra savivaldybių kompetencija. Toks mokestis įtvirtina principo "teršėjas moka" įgyvendinimą ir užtikrina socialinį teisingumą - teršiantieji daugiau nei reglamente numatytos normos, moka daugiau. Kiekviena savivaldybė atsižvelgdama į vietinę situaciją pasitvirtina savo tvarką - ją nulemia tai, kiek yra pramonės įmonių, kokią dalį jų nuotekos sudaro bendrame kiekyje, kokio užterštumo lygio jos yra, kokio galingumo yra valymo įrenginiai ir taip toliau. Tad vienos tvarkos visiems būti negali.

Iš principo toks mokestis yra "saldus", nes garantuoja papildomas pajamas, tačiau ministerijoje jau vyksta diskusijos, jog leistinas nuotekų užterštumo normas reikia mažinti, kad įmonės galvotų arba apie naujesnes technologijas arba pirminio valymo įrenginius, nes pirmiausia yra visuomeninis, o ne privatus interesas. Nuotekų valymo įrenginius galima palyginti su skalbykle. Jei tarp 5 kilogramų skalbinių, kurie telpą į ją, pateks tepaluotas skuduras, jis suterš viską. Todėl viskas turi būti labai tiksliai apskaičiuota.