Tačiau terminalo valdytoja - AB "Klaipėdos nafta" - nepamiršta ir tradicinės veiklos: naftos produktų krova auga, o neseniai pasirašytas ilgalaikis susitarimas su baltarusiais užtikrinti stabilų terminalo darbą ir ateinančiais metais.
Apie naujoves ir pasiekimus SGD ir naftos produktų krovos srityje "Vakarų ekspresui" papasakojo "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
2014-ųjų spalio 27-ąją į Klaipėdos uostą įplaukė SGD terminalo laivas-saugykla "Independence". Kaip vertinate prabėgusius dvejus metus?
Per šį laikotarpį sugebėjome pasiekti tikslus, kurie buvo keliami dar prieš statant terminalą. Jis sukūrė tiekimo saugumą Lietuvai ir regionui, turime realią alternatyvą dujų sektoriuje. Terminalas atnešė pokyčių ir konkurenciją rinkoje, kurios iki tol nebuvo.
Pradėjus veikti terminalui dujų rinkoje ir Lietuvoje įvyko esminiai lūžiai. Pirmaisiais metais dujovežiais buvo importuoti 5 kroviniai suskystintųjų dujų, o šiandien nuo metų pradžios jų skaičiuojame 13 ir iki metų galo tikimės sulaukti dar dviejų. Terminalas šiuo metu yra išnaudojamas 40 procentų ir tai yra vienas didžiausių rodiklių visoje Europoje.
Turime galimybę dirbti multifunkciu režimu, o trys pagrindiniai terminalo naudojai - "Lietuvos dujų tiekimas", "Litgas" ir "Achema" - turi galimybę diversifikuoti savo portfelį. Pavyzdžiui, "Lietuvos dujų tiekimas" pasirašė dujų tiekimo sutartį su JAV kompanija "Koch Supply &Trading" dėl SGD krovinių pristatymo kitąmet. Tai bus pirmas kartas, kai dujos pristatomos ne tik iš Norvegijos.
Šiuo metu rinkos situacija palanki ir naujų žaidėjų atėjimui. Ko gero, labiausiai laukiame reformų Latvijoje, kurios dujų tiekimo sistema vis dar yra monopolizuota. Tačiau ten reguliacinis mechanizmas nuo 2017 metų pavasario turi keistis, o tai Latvijos vartotojams atvers naujus gamtinių dujų šaltinius, kurių vienas gali būti ir mūsų SGD terminalas.
Terminalas davė gerą akceleraciją dujų rinkos sukūrimui Baltijos regione - jau įvyko pirmieji prekybos sandoriai tarp Lietuvos ir Estijos pasinaudojus tarpsistemine dujų jungtimi tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
"Klaipėdos naftos" statoma SGD paskirstymo stotis įgauna kontūrus. Kaip sekasi įgyvendinti šį projektą?
Šiuo metu jau prasidėjo vizualiai matomi darbai: pradėti bandomųjų polių gręžimai, betonavimo darbai. Kitų metų viduryje planuojame pradėti sistemų ir technologijos testavimo darbus, o iki metų galo pradėti veiklą. Pačioje teritorijoje jau vyksta paruošiamieji statybos darbai, Čekijos gamykloje pagamintos 2 iš 5 talpyklų. Visų jų tikimės sulaukti kitų metų kovą arba balandį.
Neseniai pradėjome SGD stoties pajėgumų paskirstymo procedūrą, kurios metu paaiškės sąlygos ir bus galima pasirašyti sutartis su potencialiais stoties naudotojais. Kol kas sutarčių pasirašę nesame, tačiau yra preliminarūs susitarimai.
Reikia pabrėžti, jog ši stotis bus vienas pagrindinių būdų atverti galimybę SGD naudotis Baltijos regiono šalims. Ji statoma naftos terminalo teritorijoje, iš kurios ir dabar vežami naftos produktai, tad aiškūs ir transportavimo keliai. Toje teritorijoje matome daug sinergijų - pavyzdžiui, pačiam naftos terminalui dujos reikalingos produktams pašildyti, tad šalia turint stotį nugaruojančias dujas galėsime panaudoti efektyviai, o ne tiesiog sudeginti.
Lygindami šių ir praėjusių metų naftos produktų krovos skaičius fiksuojate, kad jie padidėjo 26 procentais, kai aplinkiniuose uostuose srautai nuolat mažėja. Kaip "Klaipėdos naftai" pavyksta išlaikyti tokius aukštus rodiklius?
Tai lėmė padidėję mūsų pagrindinių partnerių - "Orlen Lietuva" gamyklos Mažeikiuose ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų - produkcijos srautai. Pavyzdžiui, "Orlen Lietuva" esant palankiai makroekonominei situacijai dirba maksimaliu režimu.
Didžiulį dėmesį skiriame Baltarusijos kroviniams, tačiau ši rinka svyruoja dėl įvairių makroekonominių ir geopolitinių rizikų. Daug lemia tiek Lietuvos santykiai su kaimyne, tiek Baltarusijos santykiai su Rusija. Pavyzdžiui, pastaruoju metu fiksuojame kiek sumažėjusį pervežimą - tai nulėmė tam tikri nesutarimai tarp minėtų šalių, sumažėjęs naftos tiekimas į Baltarusijos gamyklas. Tačiau matydami tendenciją, kad tokie sutrikimai paprastai yra trumpalaikiai, ir šįsyk tikimės, kad problema bus išspręsta. Beje, susiklosčius net ir tokiai situacijai, mums pavyko pasirašyti istorinę ilgalaikę trejų metų trukmės sutartį su Baltarusijos kompanija BNK dėl mazuto tiekimo, o sutartyje palikta galimybė ją pratęsti dar dvejiems metams. Tai garantuos ir užtikrins stabilų baltarusiškų naftos produktų tiekimą.
Pastaruosius metus uostas ir "Klaipėdos nafta" gyvena statybų ir rekonstrukcijų nuotaikomis. Kokie darbai atliekami jūsų teritorijoje?
Daug dėmesio skiriame plėtrai ir dar platesniam paslaugų spektro teikimui. Šiemet žengtas svarbus žingsnis - investuojame apie 50 milijonų eurų į technologinio pajėgumo didinimą - talpyklų ir estakadų plėtrą.
Iš uosto pusės vyksta du procesai. Vienas jau eina į pabaigą - senosios krantinės, kurios tarnavo daugiau kaip 50 metų, maksimaliai sutvirtintos, kad būtų užtikrintas stabilus ir patikimas tanklaivių krovimas. Sykiu su uostu vykdome esminę krantinių rekonstrukcijos programą - vyksta krantinės projektavimas ir ją numatome iš esmės perstatyti. Tai sukurs galimybę krauti tris laivus vienu metu.
Pirmadienį skelbsite šių metų devynių mėnesių "Klaipėdos naftos" finansinius rezultatus. Pernai metus užbaigėte turėdami geriausius istorijoje finansinius rezultatus. Kaip manote, ar šiemet vėl galėsite džiaugtis rekordiniais rodikliais?
Kol kas negaliu atskleisti skaičių, tačiau tendencijos aiškios: naftos produktų krova auga, naftos tiekimas per "Klaipėdos naftą" išlieka stabilus, SGD terminalas veikia be sutrikimų, o SGD krovinių perkrovėme daugiau. Veikla yra sėkminga ir manau, kad tai atsispindės finansinių rezultatų suvestinėse. Pirmuosius devynis metų mėnesius vertinu kaip sėkmingus ir manau, kad likę keli mėnesiai didesnių sutrikimų neatneš, tad šie metai bendrovei taip pat bus sėkmingi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą