Klaipėdos regionas - po auditorių didinamuoju stiklu

Klaipėdos regionas - po auditorių didinamuoju stiklu

Klaipėdos miesto savivaldybėje neūkiškumo ir apskaitos klaidų netrūksta, tačiau tikimasi, jog jų bus stengiamasi vengti įgyvendinant auditorių rekomendacijas, - sako ketvirtadienį bei penktadienį uostamiestyje viešėjusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Uostamiestyje apsilankiusi G. Švedienė ne tik domėjosi Klaipėdos skyriaus auditorių darbo sąlygomis ir šiuo metu jų atliekamais auditais, tačiau ir prisiminė išvadas, susijusias su ankstesniais mūsų krašte atliktais auditais.

Kokie auditorių pastebėjimai Klaipėdos miesto savivaldybėje?

Rugpjūtį paviešinome apibendrintus finansinio audito, atlikto savivaldybėse, rezultatus. Reikėtų pažymėti, kad nors Klaipėdos miesto savivaldybėje, palyginti su ankstesniais metais, ir pastebėta pažanga, vis dėlto neūkiškumo bei apskaitos klaidų dar yra nemažai.

Išlieka reikšmingi teisės aktų pažeidimai. Pernai, atlikdami 2009 metų finansinį ir teisėtumo auditą, nustatėme pažeidimų naudojant valstybės turtą, mokinio krepšelio ir statyboms skirtas valstybės biudžeto lėšas. Šiemet aptikome reikšmingų teisės aktų pažeidimų savivaldybėje atliekant viešuosius pirkimus. Dėl to teko dvejus metus iš eilės priimti sprendimą, įpareigojantį savivaldybės administracijos direktorių įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Tiesa, savivaldybė dar audito metu įgyvendino dalį mūsų rekomendacijų, o kitas - pasibaigus auditui. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios visos pavaldžios biudžetinės įstaigos apskaitą tvarko pagal naujus apskaitos reikalavimus. Sugriežtintos ir vidaus kontrolės procedūros Klaipėdos miesto savivaldybės ugdymo įstaigose, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi taip, kaip numatyta teisės aktuose.

Užkliuvo arena

Kaip vertinate Europos Sąjungos lėšų panaudojimą Klaipėdos mieste ir regione?

Klaipėdos mieste ir rajone šiuo metu įgyvendinama apie pustrečio tūkstančio projektų, kurie finansuojami Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Bendra įgyvendinamų projektų vertė viršija milijardą litų.

Neseniai baigėme auditą, kuriame vertinome, kaip įgyvendinami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuoti aplinkos apsaugos projektai. Nustatėme, kad dalį šių lėšų buvo galima panaudoti rezultatyviau ar efektyviau. Paprastas pavyzdys: Kretingos rajone įgyvendintas projektas "Geriamojo vandens ir nuotekų sistemos įrengimas Pryšmančių gyvenvietėje", kuriam skirta daugiau kaip 2 mln. Lt paramos lėšų. Projekte numatyta, kad prie naujai sukurtos infrastruktūros bus prijungti beveik 400 Pryšmančių kaimo gyventojų, tačiau iki šių metų pradžios tebuvo prisijungę tik 67 gyventojai. Kyla rizika, kad jei per ateinančius metus numatyti įsipareigojimai nebus įvykdyti, Aplinkos projektų valdymo agentūra gali pareikalauti grąžinti sumokėtas paramos lėšas.

Šiuo metu vertiname, ar tinkamai naudojamos lėšos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros plėtrai, Jakų žiedo rekonstrukcijai, Draugystės geležinkelio stoties mazgo plėtrai, žvyrkelių asfaltavimui, greitkelio Klaipėda-Vilnius rekonstravimui ir kitiems projektams.

Tikime, kad mūsų pastabos duos prevencinę naudą, ir paramą administruojančios institucijos nebekartos auditorių nurodytų klaidų.

Auditavote Klaipėdos arenos statybas. Teko girdėti, kad statant neišvengta pažeidimų.

Mes vertinome, kaip statomas sporto ir pramogų kompleksas ir tvarkomos šalia esančios gatvės. Šiems projektams įgyvendinti buvo numatyta beveik 61 mln. Lt. Nustatėme pažeidimų įgyvendinant projektus.

Dažniausiai buvo pažeidinėjamas Viešųjų pirkimų įstatymas. Pavyzdžiui, pakeitus vitrinų stiklų šviesos savybes, iš sutaupytų beveik 115 tūkst. Lt rangovui nepagrįstai sumokėta už laikančių konstrukcijų savybių pagerinimą. Dalis darbų buvo pirkta neskelbiamų derybų būdu, kai kurie darbai buvo pakeisti kitais darbais tam neturint Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo. Visa tai pažymėjome mūsų ataskaitoje ir tikimės, kad Klaipėdos miesto savivaldybė imsis priemonių, kad tokios klaidos nesikartotų.

"Svarstome galimybę ateinančiais metais atlikti dar vieną auditą Klaipėdos uoste ir įvertinti, ar naujieji žemės nuomos tarifai tikrai yra pagrįsti", - sako Giedrė Švedienė.


Pažeidimai - ir universitete

Audituodami Klaipėdos universitetą aptikote pažeidimų ir neūkiškumo naudojant ne pagal paskirtį pastatus, pastebėjote, kad universitetui priklausantys laivai galėjo būti naudojami ne tik universiteto reikmėms. Kaip situacija pasikeitė šiandien?

Atlikdami auditą Klaipėdos universitete nustatėme nemažai pažeidimų. Šiandien universitetas jau yra įgyvendinęs dalį mūsų rekomendacijų. Dėl darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų drausminėn atsakomybėn buvo patraukti du asmenys. Tikimės, kad bus įgyvendintos ir kitos mūsų rekomendacijos.

Valstybės kontrolė, prieš keletą metų auditavusi Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, pažymėjo, kad uostas per pigiai nuomoja valstybinę žemę. Ar jūsų teiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos? Ar šiandien uostas gauna daugiau pajamų iš žemės nuomos?

Išties prieš keletą metų vertinome valstybės investicijų į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą efektyvumą. Auditorių nuomone, investicijos ne visada buvo tikslingos ir efektyvios, o uostas turi realių galimybių pats užsidirbti daugiau lėšų investicijoms. Pastebėjome, kad uosto žemės nuomos mokestis neatitiko rinkos vertės - uoste vidutinis nuomos mokestis buvo keturis kartus mažesnis už mažiausią Klaipėdos mieste aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį. Pritaikius lengvatinius koeficientus kai kurie nuomotojai už vieną kvadratinį metrą per metus mokėjo vos 12 centų. Žemės nuomos mokesčio pajamos nepadengė uosto infrastruktūros nusidėvėjimo ir jos eksploatacijos sąnaudų.

Tada pasiūlėme nustatyti ekonomiškai pagrįstus nuomos mokesčių dydžius, kurie atitiktų uosto žemės vertę, geležinkelio kelių išvystymo lygį, investicijas į infrastruktūrą ir užtikrintų tų investicijų grąžą. Ilgai delsus nauji žemės nuomos mokesčio tarifai vis dėlto buvo nustatyti. Dabar svarstome galimybę ateinančiais metais atlikti naują auditą ir įvertinti, ar naujieji tarifai tikrai pagrįsti.

Informacija

Valstybės kontrolės Klaipėdos skyriuje šiuo metu dirba 13 darbuotojų. Skyrius atlieka finansinius (teisėtumo) auditus Klaipėdos, Telšių, Tauragės apskričių savivaldybėse ir teismuose. Bendradarbiauja su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder