Mums aukštus reikalavimus kelia ne tik kompanijos, bet ir koncerno "Achemos grupė" valdyba. Numatytus tikslus tikimės šiemet pasiekti. Kol kas apie metų rezultatus nenorėčiau kalbėti. Galiu tik pasidžiaugti, kad vidutiniškai per mėnesį "Klasco" perkrauna 1 milijoną 50-100 tūkst. tonų krovinių, kad kolektyvas dirba profesionaliai, o iššūkiai jį tik sustiprina. Pas mus laivų krovos greitis didelis - su dviem kranais per parą perkrauname daugiau kaip 50 tūkst. t. Todėl trumpėja laivo buvimo uoste laikas, nes jis, palyginti su tuo, kaip dirbdavome anksčiau, pakraunamas 2-3 kartus greičiau.
Džiaugiuosi savo direktorių komanda. Labai norisi pagirti mūsų dokininkus ir specialistus už tai, kad mes vieni kitus suprantame. Manau, šiemet mūsų rezultatai bus geresni nei pernai. "Klasco" krovos augimas keliais procentais reiškia, kad Klaipėdos uoste bus perkrauta šimtais tūkstančių tonų krovinių daugiau.
Apie planus Smeltės pusiasalyje
Ar jau atskleisite, ką "Klasco" ketina daryti Smeltės pusiasalyje?
Smeltės pusiasalį per artimiausius 3-5 metus labai stipriai išvystysime ir krausime ne mažiau krovinių, nei dabar krauname šiaurinėje uosto dalyje. Jame bus naujas krovinių srautas. Šiuo metu dirbame su krovinių savininkais, didžiulėmis užsienio korporacijomis, kurių biudžetai Lietuvos biudžetą viršija ne vieną kartą.
Rengiame savo komercinius projektus, kurių kol kas neviešiname. Anksčiau galvojome ten statyti vieną terminalą vienos rūšies kroviniams, dabar jau kalbame apie daugiafunkcės zonos įkūrimą, t. y. bent jau apie 3-4 terminalų statybą.
Laukiame, kol bus baigtas rengti uosto bendrasis planas. Mūsų vizijos ir su juo, ir su miesto bendruoju planu sutampa.
Ar po to, kai visi AB "DFDS Seaways" keltai iš Jūrų perkėlos terminalo išsikraustė į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT), neketinate keisti Jūrų perkėlos terminalo pavadinimo?
O kam jį keisti? Jame krausime ne mažesnį kiekį krovinių, nei krovė "DFDS Seaways". Be abejo, nei administracinio pastato, nei tiltų ten neliks. Planuojame pradėti pirmuosius griovimo ir teritorijos paruošimo darbus. Tiltų turėtų nelikti dar šiemet. Šiandien CKT mes vykdome krovą, jame dirba mūsų žmonės. Džiaugėmės, kad DFDS mus pasikvietė atlikti krovos darbų. Atsiliepimai rodo, kad mes juos darome profesionaliai.
Krantinės tragiškos būklės
Kokios šių ir kitų metų "Klasco" investicijos?
Šiemet mūsų investicijos nebuvo didelės. Įsigijome naujos technikos, skyrėme lėšų kai kuriems pastatams griauti ir projektavimo darbams.
Kitais metais numatomos jau didesnės investicijos į suprastruktūrą. Mes labai dėkingi Uosto direkcijai, kad pagaliau po 30 mėnesių projektavimo pradėtos rekonstruoti 10-11 krantinės, t. y. jau pasirašyta sutartis. Žinoma, mūsų netenkino projektavimo, derinimo laikotarpis. Dalis mūsų investicijų kitąmet bus skirta šioms krantinėms, o likusi, žinoma, Smeltės pusiasaliui, kuriame prasidės griovimo, planavimo ir pradiniai statybos darbai.
Mes pasirengę visomis prasmėmis statyti Smeltės pusiasalyje terminalus, bet mums reikia ten tinkamos infrastruktūros. Be tam tikrų jos objektų savo vizijų negalėtume įgyvendinti. Visų pirma reikia perstatyti krantines, nes jų būklė tragiška - jos statytos 1984 metais. Jūrų perkėlos terminale 145-151 krantinės labai prastos būklės, jas būtina nedelsiant rekonstruoti ir atlikti akvatorijos gilinimo darbus. Prie jų galėtume pakrauti nebent 5 tūkst. t talpos laivą.
Paruošiamieji darbai jau atliekami. Pateikėme paraiškas Uosto direkcijai dėl krantinių rekonstrukcijos. Beje, ten reikia perstatyti ir visą geležinkelio tinklą, o tam reikia didžiulių investicijų. Su Uosto direkcija ir AB "Lietuvos geležinkeliai" vyksta nuolatinis dialogas. Tikimės, kad artimiausiu metu mums pavyks rasti abipusiai naudingus susitarimus.
Laukia nauja kolektyvinė sutartis
"Klasco" garsėja kaip socialiai atsakinga įmonė. Ar bus kokių nors naujovių šioje srityje?
Šioje srityje niekas nesikeitė, ir kitais metais liks visos socialinės garantijos. Sveikatos draudimui skirtus pinigus kasmet išnaudoja vis daugiau žmonių, mat jų darbuotojas kaupti negali, jeigu tais metais nepasinaudoja. Jie skirti ir akiniams įsigyti, ir stomatologų teikiamoms paslaugoms, ir vaistams, ir mokamoms medicininėms procedūroms, ir kt. Mes kviečiame pas save garsiausius Lietuvos medicinos specialistus. Mūsų darbuotojams teikiamos nemokamos jų konsultacijos. Ypač daug mums padeda Kauno akių klinika.
Kol kas pas mus dar galioja senosios kolektyvinės sutartys, netrukus jau derėsimės dėl naujų ir ieškosime tokių sprendimo būdų, kad socialinės garantijos žmonėms nesumažėtų. Manau, kartu su profsąjunga ir darbuotojais rasime tinkamą sprendimą.
Ar bus didinami darbuotojų atlyginimai?
Vieną kartą atlyginimai jau buvo didinami. Žinoma, nedideliu procentu. Tačiau ir šiuo klausimu nestovime vietoje - judame į priekį.
Uosto ir miesto santykiai
Kaip vertinate uosto ir miesto kaimynystę?
Kartais atsiranda įtampa dėl uosto ir miesto kaimynystės. Kažkodėl dėl visų miesto problemų kaltinamas uostas, valstybės variklis. Kodėl negalėtų būti padalinta Minijos gatvė? Vienoje pusėje, kuri būtų komercinė, vystytųsi uostas, o kitoje - miestas. Kodėl miestas stengiasi būtinai ateiti iki pat uosto tvoros, statyti pastatus, kurie paskui virsta gyvenamaisiais būstais. Vėliau pigiai juos įsigiję žmonės pradeda kelti triukšmą dėl uosto kaimynystės ir jo vykdomos veiklos. Paklauskime, kodėl taip planuojama, kodėl iš karto užprogramuojamas konfliktas? Kodėl neinama į kitą - miesto pusę nuo uosto tvoros? Kodėl tiek metų tebėra tušti didžiuliai plotai už Tauralaukio? Kodėl nevertinama Smiltynė, neišnaudojamas toks didelis plotas? Kodėl joje negalima pastatyti mažų rekreacinės paskirties pastatų? Kodėl nesprendžiamas susisiekimo klausimas? Mes kartais prisidarome baubų ten, kur jų nėra, saugome tai, ko nereikia. Užtat Klaipėdos rajone vystosi kvartalai, kuriuose gyvena klaipėdiečiai. Manau, geras procesas yra bendrųjų planų rengimas. Miestas turi unikalią galimybę susitvarkyti savo autotransporto magistrales.
Kokių priemonių imatės siekdami išlaikyti gerus santykius su žmonėmis, priverstais gyventi šalia uosto, šalia "Klasco"?
Kiekvienas krovinys daro kokį nors poveikį, nors ir minimalų, aplinkai. Mes įsigijome du didelius uosto kranus, kurie leidžia keisti technologijas ir nuleisti krovinį į laivo dugną sumažinant triukšmo kiekį. Be to, triukšmingas darbas naktimis sumažintas iki minimumo. Pagal išleistą įsakymą toks darbas gali būti atliekamas nuo 7 val. iki 22 val., bet rekomenduojama jį daryti iki 20 val. Mes atsižvelgėme į mūsų kaimynės Vitės bendruomenės pageidavimą.
Pastaruoju metu žmonės vis skųsdavosi, kad "Klasco" sukelia nepatogumų. Ar suvaldėte šį procesą?
Juos galėjo sukelti eksperimentinis geležies rūdos koncentrato krovinys. Mūsų nuogąstavimai pasitvirtino, su juo dirbti buvo sudėtinga, tad jo daugiau nebekrauname. Apie tai jau pranešėme Vitės bendruomenės atstovams. Labai malonu, kad žmonės mums padėkojo, smagu buvo išgirsti Švyturio gatvės gyventojo žodžius, kad mes padarėme didelę pažangą, atsižvelgėme į gyventojų poreikius.
Bet šito krovinio jūs atsisakėte ne vien dėl Vitės kvartalo gyventojų?
Galėjome jį krauti dar prieš kokius trejus metus, bet tada jo neėmėme. Šiemet krovėme tik vieną likutinę partiją, kurią išplukdė keli laivai, nes krovinio savininkas kėlė klausimą dėl visos produktų skalės krovos. Atsisakėme šio krovinio todėl, kad jo krova sudėtinga. Savininkas jį nukreipė kitur, o vietoje jo pas mus atkeliaus kitas krovinys, neturintis tokių savybių.
Ar tiesa, kad "Klasco" ketina skirti Vitės bendruomenei 15 tūkst. eurų želdiniams sutvarkyti?
"Klasco" per trejus metus sumokėjo Savivaldybei apie milijoną litų, kasmet po 300 tūkst. Lt. Toje sumoje apie 100 tūkst. Lt buvo skirta Vitės kvartalo želdiniams. Tuos pinigus pervedėme Savivaldybei, nes negalime jų pervesti visuomenei. Tai numato sutartis, pasirašyta tarp Klaipėdos miesto tarybos ir "Klasco". Tą sutartį mes šventai įvykdėme.
Dabar turime atsodinti želdinius dėl atliktų tam tikrų infrastruktūros vystymo darbų. Mes mielu noru tam skirtas lėšas nukreipsime Vitės bendruomenei, tik reikalingas Savivaldybės pritarimas. Taip elgdamasi "Klasco" nėra išskirtinė. Manau, visos uosto kompanijos galėtų prie to prisidėti, tik joms reikia žinoti, kur nukreipti lėšas, kur ketinama įkurti kokį nors parką ar kt. Juk visi mes gyvename Klaipėdoje ir mylime savo puikų miestą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą