Keleivių vežimo bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ vadovas Vaidas Ramanauskas neslepia – vežėjai autobusais jaučiasi diskriminuojami.
„Valstybė eilinį kartą mus pastato prieš faktą. Mes jokių dotacijų negauname – kuras brangsta, sąnaudos auga, o nuostolius turime dengti patys“, – sako V. Ramanauskas.
Anot jo, tuo pat metu geležinkelių sektorius ir taip dirba nuostolingai, o papildomos lengvatos šį disbalansą tik dar labiau didins.
„Keleivių vežimas geležinkeliais Lietuvoje kasmet generuoja dešimtis milijonų eurų nuostolių. Dabar dar papildomai mažinamos bilietų kainos – tai reiškia, kad nuostoliai tik augs. Sunku suprasti, kam tokie sprendimai naudingi“, – teigia jis.
Įžvelgia konkurencijos iškraipymą
Griežtos pozicijos laikosi ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA), kuri kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, įspėdama apie galimą konkurencijos iškraipymą.
Asociacijos teigimu, sprendimas kompensuoti bilietų kainas tik vienai transporto rūšiai sukuria nelygias sąlygas visiems rinkos dalyviams.
„Bilietų kainų kompensacijos tik vienai transporto rūšiai užtikrina vos 2 proc. keleivių mobilumo, nors autobusais Lietuvoje pervežama apie 98 proc. visų keleivių“, – pažymima LKVA rašte.
Vežėjai akcentuoja, kad traukiniai dėl infrastruktūros ribotumo nepasiekia daugelio šalies regionų, todėl autobusai dažnai yra vienintelė susisiekimo priemonė.
Be to, regionuose gyvenančių žmonių pajamos yra gerokai mažesnės nei didmiesčiuose – kai kur skirtumas siekia 30–70 proc. Todėl, anot asociacijos, būtent labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės realiai negali pasinaudoti valstybės siūlomomis lengvatomis.
„Mes kainų nekeliam, bet nuostolius dengiame patys“
Autobusų vežėjai pabrėžia, kad jų sektorius taip pat stipriai priklausomas nuo kuro kainų, tačiau, skirtingai nei geležinkeliai, jokios valstybės paramos negauna.
„Kuras brangsta, minimalus atlyginimas kyla, visos sąnaudos didėja, bet mes bilietų kainų nedidiname. Tą skirtumą tiesiog „suvalgome“ patys“, – sako V. Ramanauskas.
Pasak jo, situacija tampa paradoksali – vienoje rinkos pusėje veikiantys vežėjai priversti išsilaikyti savo jėgomis, o kitoje nuostoliai dengiami valstybės lėšomis.
„Jeigu jau valstybė nori padėti keleiviams, tegul daro tai visiems – tiek autobusams, tiek traukiniams. Tada laimėtų žmonės. Dabar gi vieniems sudaromos išskirtinės sąlygos, o kiti paliekami likimo valiai“, – pabrėžia V. Ramanauskas.
LKVA taip pat primena, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti sprendimus, kurie diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar suteikia privilegijas.
Vežėjai neatmeta, kad dėl susidariusios situacijos gali būti kreipiamasi į atsakingas institucijas ar net teismus.
„Mes jau turėjome precedentų, kai teismuose pavyko apginti savo poziciją ginče su Susisiekimo ministerija. Norėtųsi, kad iki to neprieitų, bet sprendimai turėtų būti derinami su visais rinkos dalyviais“, – teigia V. Ramanauskas.
Ministerija: siekiama padėti gyventojams
Susisiekimo ministerija savo ruožtu akcentuoja, kad sprendimas dėl 50 proc. nuolaidos traukinių bilietams priimtas reaguojant į staigiai išaugusias kuro kainas.
Ministerijos teigimu, ši priemonė turėtų padėti gyventojams sumažinti išlaidas kelionėms ir paskatinti rinktis tvaresnį transportą.
„Tikimasi, kad ši priemonė padės amortizuoti išaugusias degalų sąnaudas ir paskatins keliones geležinkeliais“, – nurodo ministerija.
Kartu pabrėžiama, kad sprendimai dėl akcizų ar platesnių pagalbos verslui priemonių nepatenka į ministerijos kompetenciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą