Gyventojai, anksčiau suskubę tvarkytis dokumentus dėl kompensacijos už šildymą, jau gali ramiau laukti sąskaitų už paslaugas. Tuo tarpu bandantieji tai padaryti dabar gali susidurti su biurokratinėmis kliūtimis - tenka ir rinkti įvairias pažymas, ir laukti eilėje. Negana to, kartais procesą sustabdyti ir nuotaiką sugadinti gali ir iš darbuotojų gauta netiksli informacija. Specialistai gyventojams rekomenduoja iš anksto išsiaiškinti, kokia yra galiojanti tvarka, kad vėliau nekiltų konfliktų.
Redakcijoje apsilankiusi klaipėdietė Alina pasidalino patirtu valdininkų varinėjimu ir demonstruojamais principais.
Moteris pasakojo, kad jos mama tvarkosi dokumentus kompensacijai už šildymo išlaidas gauti. Savaitę prieš būsimą vizitą, spalio viduryje, pensininkė užėjo pas jos reikalus tvarkančią specialistę miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio Laukininkų padalinyje pasiklausti, ar pildyti dokumentų galėtų ateiti duktė.
[CITATA]
Gavusios teigiamą specialistės atsakymą, abi moterys buvo ramios, tačiau paskirtą dieną skyriuje darbuotojos atsisakė padėti. Esą pensininkė turi pati ateiti, o jei negali ateiti, tegu ją kas nors atveža, nes specialistė vis tiek turi pamatyti žmogų, kuris neva prašo kompensacijos.
Pensininkės dukra tvirtino esanti šokiruota, kaip valdininkės elgiasi su senais žmonėmis - jiems pasako viena, o vėliau - visai kita. Moteris teigė, kad suprastėjus mamos sveikatai ši negalėjo pati nuvykti nurodytu laiku, o padėti norėjusiai dukrai buvo pasakyta, jog ji negali užpildyti prašymo, esą reikia turėti notaro patvirtintą įgaliojimą, apie kurį anksčiau nebuvo net užsiminta.
Alina piktinosi, kad skyriuje dirbančios specialistės kalba skirtingus dalykus. Esą nebūtų pikta, jei specialistė, pas kurią mama lankėsi, iškart būtų paaiškinusi tvarką.
Reikia įgaliojimo ar ne?
"Vakarų ekspreso" žurnalistai nusprendė patys pabandyti sužinoti, ar, norint padėti tvarkyti dokumentus šeimos nariui dėl kompensacijos už šildymą, reikia turėti teisininko patvirtintą įgaliojimą.
Prie informacijos langelio pralaukus keliolika minučių (tuo metu buvo nedaug žmonių), paklausėme, ko reikėtų imtis, jei pensininkams tėvams norėtume sutvarkyti dokumentus dėl paramos. Darbuotoja, matyt, jau įpratusi prie panašių klausimų, tad iškart ėmė klausti tėvų pavardės bei adreso. Paaiškinus, kad kol kas tik domimės galimybe tvarkytis dokumentus, ji nurodė, kad jei tai norima daryti pirmą kartą, į skyrių turėtų atvykti pats žmogus, kuris nori gauti kompensaciją. Jei paramą norėtų gauti pensininkų pora, pakaktų ir vieno iš jų atvykimo.
Darbuotoja informavo, kad jei kompensacijos asmuo prašo nebe pirmą kartą, dokumentus užpildyti gali ir kitas žmogus, tačiau tam reikia notaro patvirtinto įgaliojimo, būtina turėti ir asmens, kuriam padedama, dokumentus. Taip pat reikia ir iš anksto registruotis. Tai galima padaryti ir telefonu.
TVARKA. Šiais metais sugriežtinus paramos teikimo tvarką, buvo svarstoma, kad besikreipiančiųjų dėl kompensacijų už šildymą bus mažiau nei ankstesniais metais, tačiau per devynis šių metų mėnesius buvo gauta tūkstančiu daugiau prašymų nei per tą patį laikotarpį pernai.
Tuo tarpu savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė, išgirdusi, kad iš šeimos narių prašoma notaro patvirtinto įgaliojimo, nustebo.
"Šeimos nariai gali padėti be įgaliojimų. Juk suprantama, kad žmogus savo paso bet kam neduoda. Vis tiek pats žmogus parašą padeda. Šeimos nariai gali paimti prašymą, jį parvežti žmogui, kuris negalėjo atvykti, padėti užpildyti", - tikino A. Liesytė.
Ji teigė, kad įgaliojimo reikia tik tuo atveju, jei norima dokumentus pasirašyti kito žmogaus vardu.
"Reikia nustatyti ryšį"
Pasidomėjusi "Vakarų ekspresui" papasakota istorija, Socialinės paramos skyriaus vedėja paaiškino, kad su dienraščiu bendravusi moteris padalinio specialistėms nepateikė asmens, už kurį norėjo pildyti prašymą, šiuo atveju, mamos, asmens dokumento.
"Prašymų formos nebūtina eiti į skyrių, jas galima rasti ir atsispausdinti iš Klaipėdos savivaldybės svetainės internete. Jau užpildytas jas galima pateikti asmeniškai atnešant į skyrių specialistui su savo asmens dokumentu, siunčiant paštu ar per atstovą, atstovui pateikiant atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Besiskundusi moteris galbūt neįvertino ir asmens duomenų apsaugos klausimo. Ji neturėjo mamos asmens dokumento, bet juk reikia nustatyti ryšį tarp atėjusio žmogaus ir to, kurio vardu norima pildyti prašymą", - komentavo A. Liesytė.
Supykdė ne tvarka, o principai
Ji įvardijo kitą problemą - kai vaikai savarankiškai nori pildyti dokumentus vietoj tėvų, jie gali nežinoti kai kurių dalykų, pavyzdžiui, susijusių su turtu, kurie yra svarbūs, norint gauti kompensaciją, o kai kuriais atvejais ir patys tėvai gali nenorėti kreiptis dėl paramos.
Tuo tarpu Alina sakė turėjusi mamos pensininko pažymėjimą, o po pokalbio su darbuotojomis norėjusi paimti prašymo formą ir nuvežti ją mamai, kad ši galėtų viską užpildyti.
"Darbuotoja parinko reikiamą formą, nes aš juk nežinau, kokia ji turi būti, padavė. Pasakiau, kad parvešiu mamai užpildyti ir atvešiu, bet man specialistė pasakė, kad iš manęs prašymo nepriims. Čia jau buvo principai", - nuoskaudą liejo pokalbininkė.
Išankstinė registracija
Pasak A. Liesytės, dėl kompensacijų darbingo amžiaus asmenys gali kreiptis kas 3 mėnesius, nes už tokį laikotarpį reikia pateikti pažymą apie pajamas. Pensinio amžiaus gyventojai dažniausiai kreipiasi vieną kartą, dėl viso šildymo sezono.
"Žmonėms dažniausiai tenka laukti apie mėnesį. Jei reikia kokių nors papildomų dokumentų arba jei žmogus nori tik pas konkretų specialistą ir konkrečiu laiku, tuomet jam gali tekti ir ilgiau palaukti. Apskaičiuota, kad per dieną specialistai gali aptarnauti po 15 žmonių. Taip ir daroma, o jei kuris nors specialistas suserga, žmones vis tiek privalome priimti, jie nukreipiami pas kitus darbuotojus, nes "gyvos eilės" nebėra, reikia turėti išankstinės registracijos taloną", - priėmimo tvarką nupasakojo pokalbininkė.
Registruotis galima telefonu ir internetu. A. Liesytė įvardino tokios sistemos pranašumą - registruojantis internetu, galima pasirinkti ne tik atvykimo dieną, bet ir valandą, matomos laisvos ir jau užimtos datos.
Praėjusią savaitę dar buvo galima užsiregistruoti paskutinėms dviem lapkričio darbo dienoms, o gruodį vietų buvo kasdien.
"Jei žmogus pateiks prašymą lapkritį ar gruodį, išlaidos už šildymą bus kompensuojamos ir už spalio mėnesį, kada buvo pradėta šildyti. Kompensacija gali būti skiriama už du praėjusius mėnesius", - skubančius ramina A. Liesytė.
Miesto dalį į pietus nuo Baltijos prospekto aptarnaujančiame Laukininkų padalinyje žurnalistų sutiktos eilėje laukusios moterys sakė, kad vizito laukė gana ilgai. Viena, parimusi ant lazdos, sakė, kad užsiregistravo rugsėjo pradžioje, o vietą gavo spalio gale.
Sugriežtinta teikimo tvarka
Kompensacijos už šildymą gali tikėtis tie asmenys, kurių būsto šildymo išlaidos viršija 20 proc. skirtumą tarp asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų ir valstybės remiamų pajamų (350 litų), taip pat registruoti darbo biržoje ar neįgalūs asmenys.
Anksčiau buvo kalbama, kad asmenų, šiemet besikreipiančių dėl kompensacijų, gali būti mažiau nei ankstesniais metais. Tai esą turėjo nulemti įvestos kelios naujovės.
Sugriežtintas piniginės socialinės paramos teikimas darbingo amžiaus darbingiems darbo biržoje registruotiems asmenims, kurie atsisako jiems siūlomo darbo ar pažeidžia darbo biržos reikalavimus. Kitaip tariant, piniginė socialinė parama neteikiama, jei šios paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija teritorinėje darbo biržoje jam buvo nutraukta. Pakartotinai piniginė socialinė parama skiriama, jei asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi darbo biržoje.
Taip pat darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims buvo sutrumpintas socialinės pašalpos dydžio proporcingo mažinimo laikotarpis - nuo 36 iki 12 mėnesių.
Valdininkai patikslino "bendrai gyvenančių asmenų" sąvoką. Dabar į bendrai gyvenančių asmenų (tėvų šeimos) sudėtį turi būti įskaitomi ne tik nedirbantys, bet ir dirbantys nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi mokykloje (pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą) arba studijuoja aukštojoje mokykloje, jei per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis (350 Lt).
Nutarta apsidrausti ir nuo pasipelnyti norinčių asmenų - savivaldybės administracijai suteikta teisė įvertinus realią šeimos situaciją neteikti paramos, jeigu asmenys piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas. Taip pat nutarta neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena.
Kompensacijų nebegaus ir tie, kurie prieštaravo savo namo renovacijai: asmenims, atsisakiusiems dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės remiamo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo artimiausią šildymo sezoną šildymo išlaidų kompensacija bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacijos nutarta nebeteikti iki pasibaigs namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimas, bet ne ilgiau kaip 3 metus (įskaitant ir atvejus, kai modernizavimo projekto įgyvendinimas nebuvo pradėtas).
SKAIČIAI
Klaipėdoje praėjusiais metais nuo sausio 1-osios iki spalio 30 dienos pateikti 26 512 prašymų, per spalio mėnesį sulaukta 5 311 besikreipusių asmenų. Per 2012-uosius kompensacijos už šildymą buvo skirtos 17 770 asmenų.
Nuo šių metų sausio 1-osios iki spalio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius sulaukė 27 608 prašymų dėl kompensacijų. Per spalio mėnesį kreipėsi 5 242 asmenys. Šiais metais iki spalio 1 d. kompensacijos už šildymą buvo skirtos 15 856 asmenims.
"Vadovaujamasi įstatymais"
Aušra SAUKAITIENĖ, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjo pavaduotoja
Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, prašymas-paraiška dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti pateiktas asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą), turi būti tvirtinamas notaro.
Tais atvejais, kai prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti pateikiamas ne asmeniškai, savivaldybės administracija turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą (įstatymo 23 straipsnis).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą