Kredito kortelių patrauklumas - papildomos funkcijos

Skolinimasis

Nepaisant besikeičiančios ekonominės situacijos, vartojamojo finansavimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį augo nuosekliai, o sparčiausiai besivystanti sritis artimiausiais metais turėtų išlikti kredito kortelės.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vartojamojo finansavimo rinka bankų sektoriuje auga nebe taip sparčiai, bet nuosekliai: 2008 metų pirmąjį pusmetį ji padidėjo 387 mln. litų (13 proc.). Pernai tuo pačiu laikotarpiu augimas siekė 502 mln. litų (24 proc.).

Vis daugiau gyventojų įsigyja kredito korteles - pernai pirmąjį pusmetį išduodamų kortelių skaičius išaugo 13 proc., o šiemet tuo pačiu metu - jau 23 proc.

"Spartų išduodamų kredito kortelių skaičiaus augimą lėmė ne tiek galimybė pasiskolinti lėšų, kiek kitos kredito kortelės funkcijos, tokios kaip galimybė rezervuotis viešbučius, įsigyti prekių internetu, taip pat papildomi bankų pasiūlymai, pavyzdžiui, draudimas kelionių metu ne tik kortelės savininkui, bet ir jo šeimos nariams, saugumo programa ir kiti kredito kortelės pranašumai. Kredito kortelė tampa savotišku komforto garantu, ypač vykstant į užsienį", - pastebi "Hansabanko" Vartojamojo finansavimo skyriaus vadovė Loreta Lapinskaitė.

"Hansabanko" duomenimis, kredito korteles lietuviai dažniausiai naudoja kaip atsiskaitymo priemonę. Jos tenkina kasdienius poreikius bei gelbsti atsiradus nenumatytų išlaidų. Stambiems pirkiniams įsigyti naudojamos paskolos.

Pasak L. Lapinskaitės, tai puikiai iliustruoja vidutinė paskolos suma: vidutinė vartojamoji paskola yra apie 11 tūkst. litų, o vidutinis panaudotas kredito limitas - apie 700 litų (vidutinė operacijos suma, atsiskaitant kredito kortele siekia 125 litus).

Pastebima, jog paskutiniuoju metu padaugėjo delsiančiųjų grąžinti paskolas, tačiau, anot L. Lapinskaitės, tai susiję su tuo, jog daugiau yra ir turinčiųjų įvairius vartojamojo finansavimo produktus. Taigi santykinis dydis išliekąs stabilus. Vasarą vėluojančiųjų padaugėja, bet taip, anot L. Lapinskaitės, atsitinka dėl atostogų.

"Vėlavimui būdingas sezoniškumas - paprastai daugiau vėluojama po Kalėdų ir liepą", - sakė ji.

Renkantis vartojamojo finansavimo produktą bankas pataria atsakingai įvertinti ir skolinimosi tikslą, ir planuojamą skolintis sumą. Anot L. Lapinskaitės, svarstyti paskolos galimybę verta tuomet, kai planuojamas įsigyti daiktas iš tiesų sukuria pridėtinę vertę jo savininkui. Tai galėtų būti paskola studijoms, būsto renovacijai, ekonomiškesniam automobiliui.

Tokioms išlaidoms kaip atostogos, gimtadienio pobūviai ar naujesnis televizorius banko specialistai rekomenduoja reikiamą pinigų sumą susitaupyti.

Skolintis nerekomenduojama gaunantiesiems minimalias pajamas, o, pavyzdžiui, uždirbantiesiems iki 1200 litų vertėtų imti tokią paskolą, kad įmokoms reikėtų skirti ne daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų.

Kam skolinamasi?

"Hansabanko" duomenimis, kredito korteles lietuviai naudoja atsiskaityti už maisto prekes, vaistinėse, degalinėse, įsigydami kelionių bilietus.

Vartojamosios paskolos dažniausiai imamos remontuoti būstui (41 proc.), pirkti naudotam automobiliui (27 proc.) bei kasdienio vartojimo reikmėms finansuoti (22 proc.). 5 proc. imančiųjų vartojamąją paskolą perka baldus, 3 proc. įsigyja buities technikos.

Skolinimosi ypatumai skiriasi ir pagal amžių - asmenys iki 30 metų vartojamąją paskolą dažniausiai ima naudotam automobiliui įsigyti, o vyresnieji - remontuoti būstui.

Giedrė NORVILAITĖ