Lenkiškų prekių ir paslaugų lietuvis vidutiniškai įsigijo už daugiau negu tūkstantį litų

Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus skaičiavimais, vienas Lietuvos gyventojas pirmoje 2012 m. pusėje įsigijo prekių ir paslaugų iš Lenkijos vidutiniškai už 1095 litus. Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia tarp Lenkijos prekybos partnerių ES – po Liuksemburgo ir Čekijos.

Pristatydamas šiuos rezultatus Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis teigė, kad eksportui į Estiją padidėjus 18 proc., o į Latviją – 17 proc., Baltijos šalis galima laikyti greičiausiai augančia Lenkijos eksporto kryptimi.

Jo teigimu, įtakos tam turi ekonominė situacija Europoje ir Baltijos šalių ekonominis stabilumas, palyginus su kitomis ES šalimis.

„Tam tikra prasme ekonominė situacija Europoje turi įtakos. Baltijos šalyse turime gana stabilią ekonominę situaciją ir Baltijos šalys gali pasigirti gerais ekonominiais rodikliais. Šiose šalyse bendrojo vidaus produkto augimas – vienas iš didžiausių Europoje“, – sakė H. Szymanskis.

Šiemet Lenkijos eksportas į Lietuvą augo 129 mln. eurų. Pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė antroje vietoje ES – daugiau eksportas augo tik Lenkijos prekyboje su Didžiąja Britanija.

„Lietuvoje esame antras didžiausias užsienio investuotojas po Švedijos. Lenkijos eksportas į Lietuvą yra aukštame lygyje. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lenkijos eksportas į Lietuvą yra triskart didesnis negu į didžiulę Kanadą, penkis kartus didesnis negu į Kazachstaną ir tik 30 proc. mažesnis negu į JAV“, – sakė H. Szymanskis.

Lenkijos eksporto į Lietuvą struktūroje 2012 m. dominavo mineraliniai produktai, sudarę 15 proc. eksporto. Chemijos pramonės gaminiai sudarė 13,2 proc., mechaniniai ir elektros įrenginiai bei maisto produktai – po 10 proc., metalo dirbiniai – 9 proc. Lenkijos eksporto į Lietuvą.

H. Szymanskis taip pat pabrėžė, kad Kaunas dėl savo patrauklios lokalizacijos tapo svarbiu Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo centru – čia nemažai Lenkijos bendrovių įsteigė savo būstines arba antrines įmones.

Jo manymu, eksporto augimo galima tikėtis ir toliau. Pasak H. Szymanskio, Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius gauna vis daugiau rėmimo paklausimų iš įmonių, besidominčių veikla Lietuvos rinkoje.

„Priklausomai nuo situacijos Europoje, metinio Lenkijos eksporto į Lietuvą augimo potencialą per artimiausius trejus metus vertinu apie 10 proc.“, – prognozavo H. Szymanskis.

Pasak Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo, Lenkijos įmonės, neskaitant eksporto, atranda ir kitokių jungčių su Lietuva – steigiami bendri konsorciumai, vykdomi bendri projektai su Lietuvos įmonėmis, Lenkijos įmonės čia steigia savo antrines įmones. H. Szymanskio teigimu, tai padeda kurti naujas darbo vietas ir toks bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms.

H. Szymanskis pažymėjo, kad esama atvejų ir kai Lietuvos bendrovės sėkmingai įsikuria Lenkijoje, tačiau, jo teigimu, neretai Lietuvos verslininkai nebūna iki galo perpratę verslo Lenkijoje taisyklių, kad tai labai didelė rinka su daug didesne konkurencija negu Lietuvoje.

Konkrečiai patarti lietuviams, kaip vystyti verslą Lenkijoje, anot jo, sunku, tačiau Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius stengiasi kiek įmanoma padėti, kuomet būna paklausimų iš Lietuvos įmonių. Lietuvių paklausimai, H. Szymanskio skaičiavimais, sudaro maždaug ketvirtadalį visų paklausimų.

Kartais pasitaikantis politinės įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos padidėjimas ir vis iškylantys politiniai nesutarimai, pasak H. Szymanskio, didelės įtakos verslo bendradarbiavimui neturi.

„Mes užsiimame ekonominiu bendradarbiavimu ir nematome didesnių trikdžių ekonominiam bendradarbiavimui. Įmonės skaičiuoja ir jeigu tas bendradarbiavimas yra naudingas, pagrįstas ekonomiškai, tai jos tarpusavyje bendradarbiauja“, – sakė Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas.