Nors praėjusią vasarą kai kuriomis dienomis sulaukėme net tropinio karščio, tačiau rugpjūtį vyravę lietingi ir vėjuoti orai išbaidė poilsiautojus iš Lietuvos pajūrio. Todėl verslininkai virkauja, kad tokia prasta finansiniu požiūriu, vasara, seniai bebuvo.
Pasigenda dėmesio
Kalbinti Palangos ir Neringos verslininkai aiškina, kad jei meteorologinės sąlygos būtų buvusios nors šiek tiek geresnės, šių metų vasara būtų galėjusi konkuruoti su pernykšte.
Tačiau daugiausiai karčių žodžių sklinda valdžios adresu. "Šiuo metu vyksta rinkiminė kampanija, atrodo, kad tokiu metu politikai turėtų žarstyti pažadus. Tik ar girdėjote, kad kuris nors jų kalbėtų apie turizmą?" - juokiasi Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė.
"Per pastaruosius trejus metus mokesčiai viešbučiams keitėsi net penkis kartus. Kaip įmanoma dirbti ir konkuruoti tokiomis sąlygomis?" - retoriškai klausia LVRA vadovė.
Jos teigimu, pastaraisiais metais viešbučiams teko mokėti skirtingo dydžio pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nuo 21 proc. jis buvo sumažintas iki 5 proc., paskui padidintas iki 9 proc. ir galiausiai - vėl grąžintas 21 proc. PVM.
Jos teigimu, absoliučią Lietuvos viešbučių klientų dalį, net 69 proc., sudaro svečiai iš užsienio. Todėl turizmas turėtų būti paskelbtas eksportuojančiąja verslo šaka, kuriai taikomas nulinis PVM tarifas.
Didėjo kaštai
"Nuo kiekvieno gauto lito mums lieka ne daugiau nei 7 centai. Kitus pinigus išleidžiame nuolat augantiems mokesčiams, darbuotojų atlyginimams, mokesčiams už brangstančias komunalines paslaugas, kurą. Už tuos septynis centus esame verčiami atnaujinti inventorių, taisyti sugedusią santechniką ar prakiurusį stogą", - žodžių į vatą nevynioja Antanas Noreika, vieno Neringos viešbučių direktorius.
E. Šiškauskienė jam pritaria ir priduria, kad nors viešbučių pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai išaugo apie 5 proc., tačiau niekas neskaičiuoja, kiek padidėjo veiklos kaštai. "Juk vien padidėjęs PVM mūsų išlaidas padidino 12 proc. Taip pat didėjo minimalus darbo užmokestis, brango kuras, jau nekalbu apie maisto produktus", - vardijo E. Šiškauskienė.
Ji šaiposi iš Statistikos departamento paskelbtos ataskaitos, esą per pirmąjį šių metų pusmetį turizmo sektorius augo sparčiausiai iš visų ekonomikos sričių, net 12 proc. "Tačiau tai tik papudruotas fasadas, juk čia nėra pateikiamos ir išaugusios išlaidos", - ironizuoja E. Šiškauskienė.
Nepaisant, verslininkų teigimu, apverktinos būklės, ši ekonomikos sritis kasmet suteikia apie 4,8 mlrd. litų vertės paslaugų.
Keičiasi įpročiai
Tai, kad ši vasara buvo "silpnesnė" nei pernykštė, pripažįsta ir kita Neringos verslininkė Irma Baltrušaitienė. "Gamta padarė savo. Tačiau be jos poilsiautojus mažiau išlaidauti verčia ir kalbos apie krizę, nes žmonės atsargiai vertina ateitį ir stengiasi taupyti. Todėl šią vasarą labai nukentėjo Neringos maitinimo įstaigos, mat poilsiautojai valgį, įsigiję produktų Nidos prekybos centre, mieliau gamindavosi patys", - aiškino verslininkė.
Tačiau I. Baltrušaitienė pastebėjo, kad sezonas, anksčiau pasibaigdavęs rugsėjo 1-ąją, dabar trunka net keliomis savaitėmis ilgiau. "Anksčiau žmonės rugsėjį nedrįsdavo į pajūrį važiuoti, tačiau pastaruosius kelerius metus nebijoma net iš anksto rezervuoti vietų viešbučiuose ar atvykti be rezervacijos ir nakvynės ieškoti vietoje", - pakitusius įpročius vardijo verslininkė.
Mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo užduotį iškėlė ir Neringos savivaldybė. Pasak jos mero Antano Vinkaus, vyravę vėsūs, lietingi orai bei sumažėjęs poilsiautojų srautas, sutrumpėjęs nuolatinių lankytojų buvimo Neringoje laikotarpis tik patvirtino tai, kad Neringai reikalinga infrastruktūra, kuri paįvairintų pramogas blogu oru.
"Kaip parodė ši vasara, Neringą ypač pamėgo šeimos su mažamečiais vaikais, todėl pastebėjome jiems skirtų žaidimo aikštelių trūkumą. Architektūros skyriui yra duota užduotis susipažinti su Lietuvos ir Latvijos šalyse esančių vaikų žaidimų aikštelių infrastruktūra ir pateikti pasiūlymus kitų metų vasarai. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti planus ir Neringa mažiesiems kitais metais galės pasiūlyti dar daugiau pramogų", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Vinkus.
Tobulins infrastruktūrą
Šiemet nemokamą vaikų žaidimų aikštelę, skirtą mažiausiesiems poilsiautojams, jau įrengė Palangos savivaldybė. Pamatę, kad šis projektas pasitvirtino, Palangos savivaldybė ketina mieste įrengti ir daugiau panašių atrakcijų. Pasak mero Šarūno Vaitkaus, šiam tikslui bus naudojami iš kurortinės rinkliavos surinktos lėšos. "Iš rinkliavos planuojame gauti 0,5 mln. litų. Kur konkrečiai investuoti surinktus pinigus, dar tarsimės, bet jau dabar aišku, kad jie bus skirti Palangos viešinimui bei ne sezono metu organizuojamiems renginiams finansuoti, kurorto infrastruktūrai gerinti", - sakė Š. Vaitkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą