Lietuva pagal aplinkos palankumą verslui lenkia Latviją ir Lenkiją, atsilieka nuo Estijos

Lietuva šiame indekse surinko 6,4 balo iš 10 galimų. Pirmaujančios Suomijos palankumo verslui indeksas siekia 9,2 balo, o paskutinę vietą užėmusios Ukrainos - 3,9 balo. Estija, surinkusi 7,4 balo, reitinge yra šešta, Latvija su 6,3 balo - aštunta.

Lietuva nuo pirmaujančių valstybių regione mažiausiai atsilieka pagal sąlygas verslumui ir mokesčių aplinkos palankumą. Pagal šias sritis Lietuva yra 5-6 vietoje regione ir tarp 30 proc. geriausias sąlygas verslumui ir tarp 40 proc. palankiausią mokesčių sistemą turinčių valstybių pasaulyje.

Žvelgiant į viso pasaulio duomenis, pagal bendrą palankumą verslui Lietuva yra tarp 36 proc. pirmaujančių valstybių pasaulyje. "Swedbank" vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės teigimu, nors bendras palankumo verslui Lietuvoje rodiklis per metus beveik nepasikeitė, tačiau svarbu tai, jog daugiausiai pažangos padaryta prasčiausiai verslo vertintose srityse - finansų ir darbo rinkose.

"Labiausiai bendrą verslo aplinkos palankumą smukdantis finansų rinkų vertinimas per metus padidėjo nuo 3,6 iki 4 balų, o situacijos darbo rinkoje - nuo 5,4 iki 5,9 balo. Tai reiškia, kad nuo šiol Lietuva pagal finansų rinkų vertinimą yra tarp 60 proc. pirmaujančių šalių pasaulyje. Pagal likusius 9 rodiklius Lietuva yra tarp 40 proc. pirmaujančiųjų arba užima dar aukštesnę poziciją", - "Swedbank" pranešime spaudai cituojama V. Šečkutė.

Aukščiausius balus Lietuva gavo švietimo (8,2), inovacijų klimato (7,4), sąlygų verslumui (7.2) ir valdymo (7) srityse, kuriose yra tarp penktadalio - trečdalio pirmaujančių valstybių pasaulyje. Baltijos jūros regione Lietuvos įvertinimas švietimo srityje yra artimas vidurkiui, o inovacijų klimatas, valdymas ir situacija darbo rinkoje lenkia tik tris šalis. Pagal finansų rinkų funkcionavimą Lietuva nenusileidžia tik Rusijai ir Ukrainai.

"Swedbank" Baltijos regiono indeksas (BSI) sudarytas remiantis tarptautinių organizacijų pateikiamais duomenimis. Jis skirtas regiono šalyse plėstis besirengiančiam verslui.

Indeksas skaičiuojamas atsižvelgiant į 10 skirtingų rodiklių, darančių įtaką verslo aplinkai: sąlygas verslumui, situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką, finansų rinkas, užsienio prekybą, švietimą, valdymą, infrastruktūrą, logistiką ir inovacijų klimatą. Šalių pažanga vertinama visų kitų šalių kontekste. Taigi indeksas gali pablogėti, net jei situacija konkrečioje šalyse ir nesikeičia, bet pažangą padaro kitos šalys ir atvirkščiai. Skaičiuojant indeksą nebuvo atsižvelgiama į atskirų valstybių makroekonominius rodiklius.