Lietuviai rengiasi konkurencijai su Europos mėsininkais.

Nors Lietuvoje jau yra penkios mėsos perdirbimo įmonės, galinčios eksportuoti savo gaminius į Europos Sąjungą (ES), per dešimt šių metų mėnesių į ES valstybes eksportuota tik 20 tonų lietuviškos mėsos produkcijos.
Pasak mėsos perdirbėjų, eksportą į ES stabdo biurokratinės ES procedūros, nelygios konkurencinės galimybės ir nepažįstama rinka. Nepaisant to, daugelis mėsos perdirbėjų nepaliauja investuoti milijonines lėšas gamybos procesams tobulinti, mėsos gaminių kokybei gerinti, asortimentui didinti.
Šiuo metu į ES šalis savo gaminius gali eksportuoti mėsos perdirbimo įmonės "Vilkė", "Skinija", Mažeikių mėsinė, "Biovela" ir "Rovisa" bei žvėrienos perdirbimo įmonė "Viltlit".
Mėsos perdirbėjų teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių, trukdančių konkuruoti ES rinkoje, yra didelė Lietuvos mėsos žaliavos savikaina. ES valstybėse žaliavos kaina yra mažesnė, nes gyvulių augintojus remia ES. Tačiau jau dabar aišku, kad ir įstojus ES mūsų šalies gyvulių augintojai tegaus ketvirtąją dalį to, ką gauna Belgijos ar Olandijos karvių augintojai. Tad jau dabar nulemta, kad lietuviška skerdiena negalės konkuruoti su pigesne kitų ES šalių skerdyklų produkcija.
Pasak Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidento Gedimino Radzevičiaus, mėsos eksportą į ES stabdo dar ir tai, kad lietuviška kiaulienos žaliava ES rinkoje nekonkurentabili, o jautienos lietuvių gamintojai pagamina nepakankamai, pranešė informacijos agentūra BNS. Eksportuoti mėsos gaminius ir juos pristatyti naujai rinkai, pasak G. Radzevičiaus, labai brangu.
"Kiauliena jų nedomina, nes ES ir taip yra kiaulienos perprodukcija, be to, ten kiaulienos kaina 10 proc. mažesnė nei pas mus. Jautienos neturime tiek, kad galėtume sudominti ES importuotojus, telieka mėsos gaminiai, o norint juos parduoti, reikia tartis su prekybos tinklais", - teigė G. Radzevičius.
Tačiau šie, pasak asociacijos prezidento, kas mėnesį reikalauja didelio kiekio produkcijos, o šiandien Lietuvos įmonės, turinčios leidimus išvežti produkciją į ES, yra santykinai mažos.
Kretingalėje (Klaipėdos raj.) veikianti UAB "Agrovet" veterinarijos numerius, suteikiančius teisę gaminius eksportuoti į ES šalis, tikisi gauti šių metų gale. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Augenijaus Gudžiūno, jis puikiai supranta, kad konkuruoti su Europos mėsos perdirbimo įmonėmis bus labai sunku, tačiau savo įmonei modernizuoti jis skiria milijonus litų.
"Nuo 2004 m. visos Lietuvoje veikiančios skerdyklos bus suskirstyto į dvi kategorijas - atitinkančias ES standartus, ir tų reikalavimų neatitinkančios,- sakė A. Gudžiūnas. - Pastarosios įmonės savo produkciją galės pardavinėti tik firminėse parduotuvėse, iš kurių negalės pirkti nei viešojo maitinimo įmonės, nei maisto prekių parduotuvės."
A. Gudžiūnas prognozuoja, kad po pusantrų metų išliks tik didžiausios ir moderniausios iš šiuo metu Lietuvoje mėsą perdirbančių įmonių. Jo vadovaujama UAB "Agrovet" šiuo metu yra ne tik daugiausiai gyvulių superkanti įmonė, bet ir dinamiškiausiai auganti šalyje mėsos perdirbimo įmonė. Pastaraisiais metais vidutinis įmonės gamybos apimčių augimas viršija 35 proc. Per pirmąjį šių metų ketvirtį UAB "Agrovet" apyvarta pasiekė 11,86 mln. litų, 31,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2001 m. - 9 mln. Lt.), o neaudituotas pelnas padidėjo 60 proc.
Per 10 šių metų mėnesių "Agrovet" supirko 14 500 galvijų ir 34 854 kiaulių. Tai 7,8 proc. ir 47,3 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Šiuo metu "Agrovet" pagamina 6,5 tonos gatavos produkcijos ir per 20 tonų skerdienos pusgaminių. Iš viso - per 30 tonų mėsos gaminių per parą.
Iš viso įmonė gamina 160 pavadinimų rūkytų ir virtų mėsos gaminių. Visi su firminiu "Agrovet" ženklu parduodami mėsos gaminiai ruošiami tik iš vietinės žaliavos - pati bendrovė supirkdama gyvulius iš kiaulininkystės kompleksų ir pavienių ūkininkų siekia užtikrinti gaminių saugumą, ekologiškumą, puikias skonines savybes bei pirkėjams patrauklią kainą.
Šiuo metu įmonės vadovai ir specialistai deda visas pastangas produkcijos kokybei bei pakuotei tobulinti, kad "Agrovet" gaminiai iki 2004 metų būtų pajėgūs konkuruoti su kitų ES šalių mėsos perdirbimo įmonių produktais.