Nuo balandžio mėn., kuomet buvo suteikta galimybė rinktis papildomo kaupimo galimybę, ją pasirinko jau daugiau nei 319,4 tūkst. žmonių (28,8 proc. visų pensijų sistemos dalyvių). Iki šių metų pradžios galiojusias kaupimo senatvei sąlygas (2,5 proc. pervedimai iš Sodros į pensijų kaupimo bendrovę) iki šiol pasiliko – 774 tūkst. (69,9 proc.) pensijų sistemos dalyvių, tuo tarpu stabdyti įmokas į pensijų fondus iki šios dienos pasirinko vos 14,5 tūkst. (mažiau nei 1,3 proc.) visų pensijų sistemos dalyvių.
Per trečiąjį metų ketvirtį papildomą kaupimą pasirinko daugiau nei 106 tūkst. gyventojų, tuo tarpu per pirmąsias 18 lapkričio mėn. dienų - dar 30 tūkst.
Pasak specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ vadovo Ramūno Stankevičiaus, tikėtinas paskutinių dienų pasirinkimo bumas.
„Per trečiąjį metų ketvirtį mūsų klientų skaičius augo turbūt greičiausiai per visą mūsų veiklos Lietuvoje laikotarpį. Žmonės nori spėti pasirinkti jiems labiausiai tinkantį pensijų kaupimo variantą, o apsisprendimui laiko lieka vis mažiau, todėl tikėtina, kad likusias nepilnas dvi savaites žmonės bus aktyvūs tiek rinkdamiesi kaupimo variantą, tiek ir kaupimo bendrovę“, - sako R.Stankevičius.
Lietuvos banko duomenimis, per trečiąjį metų ketvirtį pradėti kaupti pensijų fonduose pasirinko daugiau nei 13,5 tūkst. naujų dalyvių, beveik 10 kartų daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., kuomet kaupti pensijų fonduose pradėjo vos 1,4 tūkst. naujų dalyvių.
„Tai akivaizdus pavyzdys, kaip žmonės elgiasi, kuomet atsiranda daugiau aiškumo. Dėl politinių peripetijų dalis gyventojų jau buvo praradę pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema, tačiau atsiradus daugiau nuoseklumo, žmonių preferencijos tapo aiškios“, - sako „MP Pension Funds Baltic“ vadovas.
Dažniausiai, LB duomenimis, trečiąjį 2013 m. ketvirtį nauji pensijų sistemos dalyviai rinkosi „Swedbank“ (36,8 proc.), „Aviva Lietuva“ (24,5 proc.) ir „MP Pension Funds Baltic“ (14,1 proc.) bendroves.
Per trečią šių metų ketvirtį suaktyvėjo ir migracija tarp pensijų fondų. Beveik 10,4 tūkst. žmonių nusprendė pakeisti kaupimo bendrovę, t.y. 29 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu 2012 m. Tarp migruojančių pensijų sistemos dalyvių „MP Pension Funds Baltic“ lieka populiariausiu pasirinkimu. Šią bendrovę rinkosi beveik 25 proc. visų pakeisti bendrovę nusprendusių žmonių (2,4 tūkst.). Bendras šiai bendrovei tenkančių migruojančių pensijų sistemos dalyvių prieaugis (saldo) minėtą laikotarpį siekė beveik 2 tūkst. Teigiamą migruojančių pensijų kaupimo sistemos dalyvių prieaugį taip pat išlaikė „Aviva Lietuva“ , „DNB investicijų valdymas“ ir „Danske Capital investicijų valdymas“ pensijų fondai.
„Pensijų kaupimo bendrovę keičiantys gyventojai paprastai yra gerai susipažinę su įvairiais variantais ir gerai išanalizavę visas alternatyvas, todėl šių pensijų sistemos dalyvių pasitikėjimą laikome dideliu mūsų bendrovės įvertinimu“, - teigia R. Stankevičius.
Pasak „MP Pension Funds Baltic“ vadovo, šių bei naujai į pensijų kaupimo sistemą atėjusių gyventojų pasirinkimą dažnai lemia ne tik pensijų fondų demonstruojami rezultatai, bet ir galimybė prireikus sulaukti profesionalių konsultacijų bei gauti visapusišką informaciją.
Statistika rodo, kad nauji pensijų fondų dalyviai linkę rinktis rizikingesnius, tačiau didesnę grąžą per ilgesnį laikotarpį uždirbančius pensijų fondus - akcijų ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondus trečiąjį šių metų ketvirtį rinkosi daugiau nei du trečdaliai naujų pensijų fondų dalyvių.
Pasirinkti pensijų kaupimo būdą to dar nepadarę gyventojai gali iki lapkričio 30 d.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą