Statistikos departamento duomenimis, mieste nedarbo lygis antrąjį 2010 m. ketvirtį siekė 16,9, kaime - 22 proc. Vyrų nedarbas sumažėjo 0,9 proc. ir buvo 22,4 proc., moterų padidėjo 1,3 proc., iki 14,4 proc.
Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, Statistikos departamento duomenys, kitaip nei darbo biržos, yra duomenys apie tikrąjį nedarbo lygį. Nedarbo mažėjimui didžiausią įtaką turi ekonomikos augimas ir tam tikri struktūriniai pokyčiai.
"Ekonomika gali augti ir steigiant mažai darbo vietų, bet investuojant daugiau į technologijas, kurios nereikalauja daug darbuotojų, bet kuria daug produkto, tačiau tokiu atveju nedidėja darbo paklausa. Smarkiam nedarbo sumažėjimui reikia, kad gerokai augtų ekonomika - ji turi augti 4-5 proc., kad reikėtų daugiau užimtų žmonių, o augimas 1-2 proc., kokio dabar galime tikėtis, gali naujų žmonių ir nepareikalauti", - Eltai komentavo R. Lazutka.
Pernai antrąjį ketvirtį nedarbas buvo 13,8 proc.
R. Lazutkos nuomone, nedarbo lygį gali stipriai paveikti ir emigracija.
"Kitas reiškinys, kuris, matyt, stipriai veiks nedarbą, tai emigracija: kuo didesnė nedirbančių žmonių emigracija, tuo labiau nedarbas mažėja. Net jeigu dirbantis išvažiuoja, jis užleidžia savo darbo vietą. Kuo mažesnė darbuotojų pasiūla, tuo mažesnis nedarbas", - sakė R. Lazutka.
Dabar darbo biržoje registruotų bedarbių yra 324,5 tūkstančio, tai 74 tūkstančiais daugiau nei pernai antrąjį ketvirtį.
Antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1 mln. 328 tūkst. gyventojų. Užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 94,3 tūkst., arba 6,6 proc., daugiausiai statyboje - 43,1 tūkst., ir pramonėje - 27,3 tūkst.
Užsiregistravusiųjų darbo biržoje ypač pradėjo daugėti 2010 m. kovo pabaigoje. Statistikos departamento teigimu, tai lėmė Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.
R. Lazutkos nuomone, siekdama padidinti užimtumą Vyriausybė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas verslui.
"Vyriausybė turėtų siekti, kad būtų daugiau investuojama, kad daugiau įmonių atsidarytų, kad plėstųsi tos, kurios veikia. Reikia, kad nebūtų įsigalėjusios monopolijos ir oligopolijos, ir tai nebūtinai didelės įmonės", - teigė R. Lazutka.
Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį aukščiausias nedarbo lygis buvo Latvijoje - 19,4 proc., Estijoje nedarbo lygis sudarė 18,6 proc., žemiausias - Lietuvoje -18,3 proc. Latvijoje nedarbas sumažėjo 1 proc., Estijoje - 1,2 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą