Lietuvos bankas praregėjo

Lietuvos bankas praregėjo

Lietuvos bankas paskelbė keliomis kryptimis ištyręs investicinio draudimo rinką ir nustatęs, kad nėra užtikrinama vartotojų interesų apsauga, todėl siūlys keisti įstatymus. Kur Lietuvos bankas buvo 2006-aisiais, 2009-aisiais ar dar kitais metais, kai „Vakaro žinios“ nuolat stengėsi atkreipti dėmesį, kad investicinio gyvybės draudimo klientai apiplėšinėjami?

„Vakaro žinios“ įspėjo dar 2006-aisiais

„Gyvybės draudimo paslauga nėra pigi“, - „Vakaro žinioms“ dar 2006-ųjų vasario 6 d. pripažino tuometinis „Hansa gyvybės draudimo“ pardavimų departamento direktorius Mindaugas Jusius, ėmęs vardyti: 50 proc. sumą nuo pirmaisiais metais sumokėtų įmokų tenka suploti už sutarties sudarymą, taip pat numatyti administraciniai, turto kaupimo ir kitokio „plauko“ mokesčiai. Kelerius pirmus metus asmuo draudikams sumoka daugiau, nei sukaupia pinigų, ir tik vėliau esą ima kaupti ir sau.

Tačiau „Respublikos“ leidinių grupės leidiniai aprašė ne vieną istoriją, parodžiusią, kad sau klientai taip ir nepradeda kaupti. Priešingai.

Dingo dešimtys tūkstančių

Štai vieno vilniečio, kompanijos „Swedbank Life Insurance SE“ kliento istorija, aprašyta 2012 m. balandžio 10 d. Žmogus sutartį sudarė 2002-ųjų pabaigoje, per beveik 10 metų sumokėjo beveik 11 tūkst. litų, iš kurių teliko 3,7 tūkst. Bendrovė pareiškė, esą klientas pats kaltas, nes pasirinko pavojingas investavimo kryptis.

„Pasirinkau investavimo kryptį į Rusijos, Rytų bei Centrinės Azijos bendroves. Negirdėjau, kad „Gazprom“ ar „Sibneft“ dirbtų nuostolingai“, - stebėjosi pašnekovas.

Su ta pačia bendrove sutartį irgi 2002-aisiais pasirašęs panevėžietis verslininkas Virginijus Jurgaitis įnešė 22,25 tūkst. litų, iš kurių teliko 6 tūkst., todėl 2011-aisiais ryžosi sutartį nutraukti, kol sąskaitoje neliko nulis ar net minusas. Jis panašią sumą buvo investavęs ir į pensijų fondus, tačiau ten verslininko praradimai buvo penkiskart mažesni.

„Krizė visur ta pati, o nuostoliai skiriasi net penkis kartus. Gal įstatymuose tyčia ar netyčia paliktos per didelės skylės?“ - dar 2011 m. balandžio 10 d. „Respublikos“ publikacijoje buvo pateikta V.Jurgaičio nuostaba.

Atsakomybės neprisiima

Tokių istorijų aprašėme daugybę. O Lietuvos bankas tik dabar praregėjo.

„Identifikavome „pilkąsias“ zonas, kuriose nėra užtikrinama tinkama vartotojų interesų apsauga. Todėl parengėme konkrečius pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus investicinio gyvybės draudimo rinka taptų iš esmės patikimesnė ir skaidresnė, būtų suvienodintos visų finansų rinkos dalyvių, siūlančių investavimo paslaugas fiziniams asmenims, pareigos ir atsakomybė, sumažėtų vartotojams kylanti rizika ir galimi praradimai“, - vakar pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, tačiau kažkodėl nepridūrė, kad būtent Lietuvos bankas turėtų prisiimti atsakomybę už gyvybės investicinio draudimo bendrovių klientų patirtus milžiniškus nuostolius. Juk būtent Lietuvos bankas tas bendroves turėjo kontroliuoti, tačiau keliolika metų nieko nedarė ir tik dabar atsipeikėjo.

Pagaliau siūlo permainas

Anot Lietuvos banko, viena probleminių sričių - mokestis už turto valdymą imamas, nors gyvybės draudimo įmonės iš esmės tokios paslaugos neteikia. Dažnais atvejais draudikai investicinio gyvybės draudimo klientų turto ir jiems tenkančios rizikos nevaldo, o apsiriboja tik profesionalių valdytojų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos investuojamos klientų lėšos, parinkimu.

Pasak Lietuvos banko, pavyzdžiui, vartotojui pasirinkus rizikingą investavimo kryptį ir kaupiant po 58 eurus per mėnesį 20 metų, gyvybės draudimo įmonė išskaičiuotų 1796 eurus mokesčių iš draudimo sutarties, o investicijų valdytojų mokesčiai sudarytų dar beveik 3765 eurus.

„Identifikavęs investicinio gyvybės draudimo rinkos problemas, Lietuvos bankas suformulavo veiksmingą priemonių paketą esamoms rinkos problemoms spręsti. Siūloma nustatyti griežtus investavimo krypties valdymo paslaugos reikalavimus; uždrausti turto valdymo mokesčio ėmimą, jei gyvybės draudimo įmonės realiai neteikia turto valdymo paslaugos; reformuoti produkto platinimo sistemą, užkertant kelią interesų konfliktui; įpareigoti skaidriai bei paprastai atskleisti mokesčius absoliučia suma ir apriboti draudimo sutarties nutraukimo mokesčius“, - skelbia Lietuvos bankas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder