Lietuvos bankas reikalauja nedelsiant stabdyti "Danske Bank" reklamą

Lietuvos bankas, nustatęs, kad, informuojant apie finansines paslaugas, vartotojai gali būti klaidinami, pareikalavo Danske Bank A/S Lietuvos filialo nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad teikiama informacija atitiktų reikalavimus ir nesukeltų nepagrįstų lūkesčių. Lietuvos bankas taip pat kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamas pradėti tyrimą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo ir galimai nesąžiningos komercinės veiklos.

Lietuvos bankui įtarimų sukėlė Danske Bank A/S Lietuvos filialo siūlomo finansinio produkto „Ilgalaikio taupymo kompanija“ reklama. Banko interneto svetainėje skelbiama, kad klientas, padėjęs terminuotąjį indėlį šiame banke, gali gauti gerokai didesnes nei šiuo metu rinkoje siūlomos palūkanos.

Pagal banko nustatytas šio finansinio produkto taisykles, didžiausios metinės palūkanos – 25 % – žadamos už 3 000 Lt dydžio 7 mėn. terminuotąjį indėlį, tačiau susiviliojusiems šiuo uždarbiu privaloma su bendrovės „Mandatum Life Insurance Baltic SE“ Lietuvos filialu sudaryti naują ilgalaikę investicinio gyvybės draudimo sutartį. Pagal ją, klientas turėtų mokėti ne mažesnę nei 130 Lt draudimo įmoką kas mėnesį.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas, siūlydamas šį produktą vartotojui, pabrėžia vienkartinę terminuotojo indėlio naudą, tačiau visiškai nutyli apie kliento prisiimamą riziką, susijusią su investiciniu gyvybės draudimu. Danske Bank A/S Lietuvos filialas potencialių klientų neperspėja, kad, sudarius investicinio gyvybės draudimo sutartį, investavimo rizika tenka klientui, investicijų pajamingumas negarantuotas, o draudimo išmokos dydis draudimo sutarties pabaigoje nežinomas. Be to, šio banko interneto svetainėje pateiktos prielaidos, kad investicinio gyvybės draudimo vidutinis metinis investicijų pajamingumas sudarys 9 %, gali formuoti nepagrįstus potencialių vartotojų lūkesčius.

Lietuvos banko vertinimu, reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, praleista dalis tam tikros informacijos, kurią pateikti, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtina, kad klientas matytų visą vaizdą, o svarbiausia – galimas grėsmes ir riziką. Todėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateikiama informacija gali būti pripažinta klaidinančia reklama, o, pagal Reklamos įstatymą, tokia reklama yra draudžiama. Danske Bank A/S Lietuvos filialo reklama gali neatitikti ir reikalavimų klientui atskleisti visą svarbią informaciją, susijusią su gyvybės draudimo sutarties sąlygomis ir vengti klaidingos informacijos.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas kreipėsi į Danske Bank A/S Lietuvos filialą reikalaudamas nedelsiant imtis priemonių ir užtikrinti, kad viešai skelbiama informacija apie siūlomas paslaugas neklaidintų ir nesukeltų klientams nepagrįstų lūkesčių. Lietuvos bankas taip pat kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas atlikti tyrimą dėl galimai klaidinančios reklamos ir galimai nesąžiningos komercinės veiklos.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad tokia praktika, kai klientai skatinami sudaryti ilgalaikes investicinio gyvybės draudimo sutartis siūlant vienkartinę naudą už terminuotąjį indėlį, vertintina kaip netinkama vartotojams ir ateityje neturėtų būti tęsiama.

„Finansų sektorius – ne vieta psichologiniams triukams. Neatsakinga vilioti žmones, pabrėžiant santykinai nedidelę vienkartinę naudą, bet užmaskuojant naujus ilgalaikius įsipareigojimus ir nemenką riziką, kurią tinkamai įvertinti būtų sudėtinga net profesionalams“, – teigė Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Pasak jo, Danske Bank A/S Lietuvos filialas už panašų pažeidimą jau yra baustas 2008 m., kai jis dar vadinosi AB SAMPO banku. Tuometinė Vertybinių popierių komisija (VPK) šiam bankui yra skyrusi 25 000 litų baudą už galimai klaidinančią „Indėlio su investiciniu fondu“ reklamą. Tuomet pasirinkusiems šį finansinį produktą vartotojams taip pat buvo žadamos didelės palūkanos už indėlį, nors didžioji dalis klientų lėšų buvo investuojama į gana rizikingą fondą. VPK nustatė, kad bankas, pateikdamas informaciją apie finansinį produktą, ir tuomet akcentavo vien galimą naudą, o apie su tuo susijusią riziką klientui nutylėjo.