Lietuvos žuvininkystės iššūkiai ir galimybės

Lietuvos žuvininkystės iššūkiai ir galimybės

Lietuvos žuvininkystės sektorius sukuria apie 0,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Jame dirba apie 6 tūkst. darbuotojų. Jis plečiasi ir modernėja naudojant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programai įgyvendinti skirtas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos biudžeto lėšas (Europos Sąjungos (ES) parama).

"Kadangi prisideda ES, galime auginti daug daugiau žuvų ir jas gaudyti moderniai. Mes didžiuojamės, kad tolimosios žvejybos srityje esame vieni stipriausių Europoje. Turime gerą laivyną, trečią pagal dydį pasaulyje žvejybos laivą "Margiris". Sugauname gana daug žuvų, žvejojame toli Atlante, prie Afrikos krantų. Tik gaila, kad pagrindinės žuvų iškrovimo vietos yra ne Lietuvoje, o kitose pasaulio šalyse, tad patys negalime pasidžiaugti visu tuo laimikiu. Norėtųsi tų žuvų turėti daugiau mūsų parduotuvėse", - sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

2017 m. Lietuvai pagal dvišalius susitarimus tarp ES ir trečiųjų šalių skiriama apie 25 proc. ES skirtos kvotos - daugiau nei 78 tūkst. tonų pelaginių žuvų. Sugavimai tolimuosiuose žvejybos rajonuose sudaro apie 80 proc. Lietuvos laimikio.

ES žvejybos laivyno registre įregistruoti 143 su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai - 0,2 proc. bendro ES žvejybos laivų skaičiaus. Iš jų aktyviai žvejoja 67 proc. laivų (ES laivyno vidurkis - 22 proc).

Tvariai žvejybai skatinti 2014-2020 metų laikotarpiu numatyta skirti beveik 14 mln. eurų ES parama.

Remiami akvakultūros projektai

Pasaulio vandenynų ir jūrų žuvų ištekliai mažėja, tad siekiant juos išsaugoti kvotos nuolatos mažinamos, todėl visas pasaulis linksta į akvakultūrą, t. y. į žuvų auginimą tvenkiniuose ir uždarosiose sistemose. Lietuva nėra išimtis.

Pasak ministro, ne visi projektai šioje srityje būna sėkmingi, tačiau kasmet Lietuvoje tokių žuvų užauginama vis daugiau. Dabar skaičiuojama, kad per metus užauginama apie 4,4 tūkst. tonų įvairių žuvų: karpių, amūrų, plačiakakčių, upėtakių, lašišų, afrikinių šamų ir kt.

"Nėra kitos išeities, jeigu norime turėti žuvų ant savo stalo. Turime daugiau dėmesio ir lėšų skirti tvenkinių akvakultūrai ir žuvų auginimui uždarosiose akvakultūros sistemose. Tokiems projektams įgyvendinti teikiama ES parama. Žinoma, šioje srityje mums trūksta patirties, nes tai gana naujas verslas. Tvenkiniuose, kuriuose galima naudoti pratekantį vandenį, viskas gerai, žuvų auginimo savikaina normali, bet jeigu tenka naudoti siurblius, pumpuoti vandenį, iš karto savikaina auga. Tačiau tikiu akvakultūros Lietuvoje ateitimi", - teigė ministras.

Tvariai akvakultūrai skatinti 2014-2020 metų laikotarpiu numatyta skirti virš 28 mln. eurų ES paramos.

Laboratorija - vienintelė Rytų Baltijos šalyse

Vienas įspūdingiausių gerosios praktikos pavyzdžių - Kopgalyje įsikūrusios Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos atnaujinimas, pasinaudojant ES investicijomis.

Gavus ES finansinę paramą buvo modernizuota žuvininkystės tyrimų laboratorija, prie seno pastato pristatyta moderni eksperimentinės žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija. Atnaujinta laboratorija su modernia specializuota įranga yra kol kas vienintelė tokia Rytų Baltijos šalyse. Visuomenei ji buvo pristatyta pernai birželį.

Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją sudaro 3 dalys: žuvininkystės laboratorija, uždarosios sistemos eksperimentiniams tyrimams ir mezokosmai. Tai didžiulės talpos, kuriose galima stimuliuoti aplinką, sukurti natūralią aplinką, žaisti su srovėmis druskingumu ir šviesomis ir kt.

INFORMACIJA

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programai įgyvendinti skirta daugiau kaip 81,6 mln. eurų.

2015-2017 metais pagal kvietimus - per 60 mln. eurų.

Prašoma suma - 36,5 mln. eurų, patvirtinta parama - 21,5 ml. eurų.

2017 m. III ketv. skelbiami kvietimai teikti paramos paraiškas pagal šias priemones: "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos", "Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas", "Produktyvios investicijos į akvakultūrą (supapr. tvarka)", "Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas";

2017 m. IV ketv. pagal šias priemones: "Mokslininkų ir žvejų partnerystės", "Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas" pagal supaprastintąsias taisykles, "Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas", "Bendradarbiavimo veikla".

Raktažodžiai
Sidebar placeholder