Žalingiausias mokestis Lietuvoje - laiko iššūkių neatitinkantis pelno mokestis, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Anot jų, tai vienas iš senųjų mokesčių, kurio taikymas ypač inertiškas, todėl jis privalo būti išanalizuotas ir reformuotas.
LLRI asocijuota ekspertė Rūta Vainienė pažymi, kad pelno mokestį sumoka ne tie, kuriuos siekiama apmokestinti.
"Pelno mokesčio ydos - sisteminės, jos neišsprendžiamos vien mokesčio bazės patobulinimais ar tarifo korekcijomis, o būtent tokie siūlymai nuolat svarstomi valdžios kabinetuose. Didžiausios ydos - subjektyvi pelno mokesčio bazė, dėl ko atsiranda galimybė ja manipuliuoti, taip pat didelė ir regresyvi pelno mokesčio bazės skaičiavimo tvarka - kuo mažesnė įmonė, tuo didesni jai tenkantys pelno mokesčio administravimo kaštai", - aiškina R. Vainienė.
Anot jos, kuriama regimybė, kad pelno mokestį moka ne paprastas mokesčių mokėtojas, o turtingas kapitalistas, nors tai - netiesa. Tai supranta ir paprasti gyventojai. LLRI ir tyrimų bendrovės RAIT šių metų rugsėjį atlikto tyrimo duomenimis, 57 proc. gyventojų mano, kad pelno mokestis yra įskaičiuotas į prekių ir paslaugų kainą.
Pagal dabar galiojančią tvarką, akcininkų pajamos yra apmokestinamos du kartus: pirmąkart uždirbimo metu įmonės lygmenyje, antrąkart - paskirstymo metu išmokant dividendus. "LLRI siūlo reformuoti pelno mokestį, pereinant prie vienkartinio pelno apmokestinimo išmokant dividendus. Tiesioginis akcininkų pajamų apmokestinimas buvo įvestas Estijoje 2000 m., dėl to Estija tapo bene patraukliausia investavimui šalis mūsų regione", - siūlo LLRI atstovė.
Pelno mokestis sudaro apie 9 proc. nacionalinio biudžeto pajamų. LLRI suskaičiavo, kad dėl perėjimo prie tiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo šių metų nacionalinis biudžetas būtų netekęs šiek tiek daugiau nei milijardo litų.
"Svarbiausia tai, kad visi tie pinigai, kurie nepatektų į nacionalinį biudžetą, pasiliktų įmonėms ir būtų perinvestuoti į jų veiklą. Remiantis įmonių savininkų ir vadovų nuomonės tyrimu, didžiausia dalis apklaustų įmonių savininkų ir vadovų atsilaisvinusias pelno mokesčio lėšas skirtų investicijoms į technologijas ar kitą ilgalaikį turtą, didintų darbuotojų atlyginimus. Taip būtų klojami pamatai ekonomikos augimui ateityje," - reziumuoja LLRI asocijuota ekspertė.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą