"Profesionaliai valdyti ir problemas spręsti žadėjusi valdžia, mechaniškai vienos partijos rinkimų programos nuostatas perkėlusi į Alkoholio kontrolės įstatymą, nuėjo paprasčiausiu populizmo keliu. Naujieji ministrai šaukia, kad reikia suvienodinti akcizus visiems alkoholiniams gėrimams. Nors jau dabar nusigerti degtine pigiau nei alumi ar vynu", - sako L. Šileikienė, teigianti, kad akcizų kėlimas bendram vartojimui įtakos neturi, bet to valdantieji nenorintys matyti.
L. Šileikienė iškėlė prielaidą, kad naująja tvarka proteguojami degtinės gamintojai.
"Kas tai, kova su žalingu alkoholio vartojimu, neišmanymas ar degtindarių protegavimas? Žalingą alkoholio vartojimą labiausiai skatina degtinė", - sako Mažųjų alaus daryklų asociacijos direktorė, teigianti, kad į kovą su dideliu alkoholio vartojimu pakilusi Lietuvos valdžia iš tiesų kovoja su legaliu alkoholio verslu. L. Šileikienės teigimu, per pastaruosius dešimt metų, neišgalėjusios prisitaikyti prie nuolat bloginamų verslo sąlygų, Lietuvoje veiklą nutraukė trys mažosios alaus daryklos.
Kaip skelbia Finansų ministerija, nuo kovo 1 d. akcizų tarifai alui didės 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams - nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui - apie 23 proc.
Vien dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnio stiprumo) - apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnio vynas ir kiti fermentuoti gėrimai - apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai - apie 0,72 euro už pusę litro.
Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas 2017 metais turėtų gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą