Vakar V. Grubliauskas lankėsi Švietimo ir mokslo bei Susisiekimo ministerijose ir aptarė uostamiesčiui aktualius klausimus.
Pasitikrintas pulsas
Švietimo ir mokslo ministerijoje aptartos galimos uostamiesčio Darbo rinkos mokymo centro ir kai kurių mokyklų, pretenduojančių tapti gimnazijomis, perspektyvos. Pasak V. Grubliausko, vakar jam pavyko sužinoti, kad Klaipėdos gimnazijų perspektyvos netolimoje ateityje yra visai neprastos.
"Ši žinia dar ankstyva, tad nenorėčiau įvardinti konkrečių švietimo įstaigų. Tai buvo tik mano žvalgybinis vizitas", - sakė meras.
Prieš porą savaičių jis lankėsi uostamiesčio Darbo rinkos mokymo centre ir susipažino su šio lūkesčiais. Vakar ministerijoje V. Grubliauskas aiškinosi, ar centras galėtų gauti akreditaciją papildomoms mokymo programoms, kad galėtų priimti pagal studijų programas mokytis ne tik žmones su negalia ir konkuruoti su kitomis profesinėmis technikos mokyklomis. Po pokalbių Vilniuje meras sako supratęs, kad tokia galimybė egzistuoja.
Dėl oro uosto
Susisiekimo ministerijoje meras susitarė, kad sausio 5-ąją būtų organizuojamas susitikimas su viceministru Rimvydu Vaštaku ir kalbama apie Palangos oro uosto plėtros galimybes. V. Grubliausko prašymu turėtų būti pristatomas išsamus šio oro uosto verslo arba strateginis veiklos planas. Pasak Klaipėdos mero, tik tada bus galima spręsti, ar regiono savivaldybių asociacija gali prisidėti prie šio projekto rėmimo ir kokiomis proporcijomis. Jeigu sprendimas būtų patvirtintas, kiekviena savivaldybė prisidėtų proporcingai pagal gyventojų skaičių ir kt.
"Iki šiol buvo susidaręs įspūdis, kad Palangos oro uostas nori perkelti savo problemas ant viešojo sektoriaus, kitaip sakant, ant savivaldybių pečių, nes nebuvo matyti, kokia dalimi pats uostas prisidėtų, pavyzdžiui, siekdamas pritraukti naujas aviakompanijas į Palangą. Turi būti aišku, kad savivaldybių prisidėjimas bus kofinansavimas, o ne finansavimas visa apimtimi", - sakė V. Grubliauskas.
Dėl kompensacijų Klaipėdai
V. Grubliauskas yra darbo grupės, kuri turi ieškoti galimybių Klaipėdos miesto ir uosto bendradarbiavimui įprasminti ilgalaikėmis sutartimis, narys. Vakar meras Vilniuje su minėtos darbo grupės nariais aptarė kai kuriuos niuansus.
Ši grupė turėtų nurodyti, pagal kurią Uosto direkcijos biudžeto eilutę ar iš kokio kito finansinio šaltinio turėtų būti kompensuojama Klaipėdos miestui už nepatogumus, patiriamus dėl uosto veiklos.
"Tikiuosi, grupė dirbs produktyviai ir jau kitų metų pirmą ketvirtį bus rasti sprendimai. Turėtų būti aiškiai fiksuota, kad tai yra tam tikro dydžio ir tam tikros formos kompensacija Klaipėdos miestui už uoste vykdomą ūkinę veiklą", - sakė uostamiesčio meras.
Tiesa, Uosto direkcija ir taip kasmet miestui skirdavo 3-4 mln. Lt paramą privažiavimo keliams sutvarkyti. Tačiau, anot V. Grubliausko, tai buvo "epizodiška parama ir priklausydavo nuo to, kaip pavykdavo susitarti".
"Norime, kad tai būtų fiksuota konkretaus dydžio parama", - teigė meras.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą