Naktinių pramogų versle išlošia nemiegantys

Naktinių pramogų versle išlošia nemiegantys

"Jeigu mano klubas lūžta - kitame tuščia", - šitaip verslo dėsningumus nusako Klaipėdos naktinių klubų atstovai. Pagrindinės priemonės prisivilioti lankytojų yra savas veidas ir gebėjimas generuoti naujas idėjas, tačiau neišvengiama ir įprastų veiksnių - klubai, kurie buvo populiarūs prieš keletą metų, užleidžia pozicijas naujesniems ir turintiems daugiau entuziazmo.

Klaipėdos klubinė auditorija "nukraujavo" vykstant intensyviai emigracijai, ir gastroliuojantiems atlikėjams dabar tenka su tėvynainiais susitikti nebe gimtojo miesto, o užsienio šokių aikštelėse. Likusieji 1000-1500 eina ratu per keletą pasilinksminimo vietų. Šitaip "apykaitą" nusako uostamiesčio naktinių pramogų rengėjai.

"Daktaras" ieško muzikos

Miesto centre esančio naktinio klubo "Dr. Who" renginių vadovo Irmanto Karpio teigimu, jo atstovaujama pramogų įstaiga šiuo metu išgyvena pakilimą ir džiaugiasi užimama pozicija.

"Stadija labai gera, o ir krizė eina į pabaigą. Manau, organizatoriams svarbiausia nemiegoti ir aktyviai siūlyti publikai įvairias pramogas", - sakė jis.

Anot klubo atstovo, įprastą savaitgalį "Dr. Who" sulaukia apie 600-700 lankytojų per vieną naktį, proginių renginių metu - 900-1000.

Norint prisivilioti daugiau įvairios publikos, reikia įdėti pastangų, mano I. Karpis. Keičiantis klubo vadovybei, apie 7 000 lankytojų mobiliųjų telefonų numerių duomenų bazė buvo perfiltruota - paaiškėjo, kad apie 40 proc. šių žmonių per krizę emigravo. Šiuo metu, jo teigimu, bazėje yra 9 000 kontaktų - gretas papildė naujai į Klaipėdą atvykę žmonės, svečiai iš kitų miestų ir užsieniečiai.

"Problema - ne lankytojų skaičius, o tai, kad visoje Lietuvoje yra kokie penki veiklūs atlikėjai, rengiantys įdomias programas. Trūksta rimtų šokių muzikos grupių, originalių projektų. Todėl vienam atlikėjui, pavyzdžiui, Donatui Montvydui, parengus ką įdomesnio, jis važiuoja per visus šalies klubus ir per pusmetį nauja programa visiškai nuzulinama. Jeigu tokių dainininkų turėtume daugiau, klubams būtų lengviau, o publikai - įdomiau", - mano I. Karpis.

Kol kas išeitį klubas rado rengdamas šviežių programų, ką tik nuskambėjusių Vilniuje, premjeras, bei inicijuodamas jas pats.

Linksmybėms pinigų yra

Toliau nuo centro - nebūtinai blogiau. Trejus metus gyvuojantis naktinis klubas "Martini" neigia verslo stereotipą, kad įkūrus tokią pasilinksminimo įstaigą prekybos centre ji pasmerkta žlugti.

Antrus metus šiam klubui vadovaujantis Džiugas Gorbatiuk įsitikinęs, kad žmones traukia žmonės, todėl gera komanda ir aktyvus darbas gali garantuoti sėkmę net ir ne pačiu palankiausiu laiku ir iš pažiūros ne itin tinkamoje vietoje. Klubas, pradžioje sulaukdavęs vos 20 lankytojų per vakarą, dabar per visą savaitgalį yra aplankomas 2500-3000 klaipėdiečių. Populiarumą, anot vadovo, išsikovojo studentiški vakarai, rusiškos muzikos mėgėjams skirti penktadieniai, diskotekos jaunimui iki 18-os ir šeštadieniniai popmuzikos vakarėliai.

"Naktiniai klubai - paslaugų verslas. Jeigu paslauga bus suteikta gerai, lankytojas būtinai sugrįš. Patirtis rodo, kad linksmybėms žmogus atras pinigų", - sakė pokalbininkas.

Jau du dešimtmečius naktinėms pramogoms tarnaujančiuose buvusiuose Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose veikiantis klubas "Kiwi" išsaugo savo pirmtakų tradiciją akcentuoti modernios elektroninės šokių muzikos sklaidą.

"Orientuojamės į žmones, kurie domisi jos tendencijomis, nori pasiklausyti užsienio ir Lietuvos didžėjų, - sakė klubo atstovas ryšiams su visuomene Karolis Rupkus. - Mūsų auditorija - 20-25 metų aktyvus jaunimas. Vertinant turimą plotą, esame didžiausias klubas Lietuvoje, galintis sutalpinti apie 1 000 svečių. Šiuo metu džiaugiamės surinkę 500-600 lankytojų per vakarą. Tačiau kaži, ar studentiško amžiaus publikos, vertinančios progresyvią muziką, dalis tarp Klaipėdos gyventojų yra gausiausia - juk daugybė jaunų žmonių išvažiuoja svetur."


Pakeitė kryptį

Uostamiesčio pramogų organizavimo versle dirbantis Ričardas Pinikas, pradėjęs nuo vakarėlių klubuose ir atvirose aikštelėse organizavimo, vadovavęs klubui "Dr. Who", prieš Naujuosius miesto centre esančiame viešbutyje atidarė renginių salę "Vakaris".

Atsižvelgęs į bendrą situaciją ir į asmeninio gyvenimo pokyčius - namuose krykštauja dukrytė, jis teigia nusprendęs pasukti vakarinių koncertų, spektaklių ir kitokių renginių, skirtų ne vien jaunimui, bet ir solidžiai vyresnei publikai, keliu.

"Pastaraisiais metais didelių pokyčių ir naujienų Klaipėdos vakarinių ir naktinių pramogų pasaulyje nebuvo - ne tas metas. Asmeniškai man patinka vieno iš naujausių naktinių pramogų vietų - kokteilių baro "Mr.Bond" koncepcija, idėja pasitelkti barmenus, kaip vieną iš vakaro akcentų", - paklaustas apie patikusias kolegų idėjas, sakė jis.

Pokalbininko nuomone, nieko keisto, kad eksperimentais naktinio gyvenimo organizavimas dabar nekvepia.

"Pramogų rengėjai Klaipėdos bijo. Čia trūksta jaunimo, nes studentiško amžiaus žmonės gausiai išvažiuoja. Perkamoji galia taip pat ne tokia, kad būtų galima organizuoti didelius brangius renginius. Tokių idėjų turiu ir pats, bet kol kas rizikuoti neskubu", - kalbėjo R. Pinikas.

Nestovi vietoje

Prityrusio renginių organizatoriaus I. Karpio nuomone, vystantis lietuviškai pramogų kultūrai, jau įveikti keli etapai.

"Pirmiausia aikštelėse karaliavo didžėjai, vėliau visi kvietėsi groti muzikos grupes, paskui atėjo "Tabami" tipo projektų, kurių metu garsūs šalies atlikėjai pristatydavo užsienio garsenybių repertuaro programas, laikas. Dabar šalies naktinių klubų scenoje jau galima išvysti tokius lietuviškos scenos senbuvius, kaip Džordana Butkutė, Stasys Povilaitis arba Egidijus Sipavičius", - sakė jis.

R. Pinikas per pastaruosius 15-20 metų įdomiausiais ir labiausiai pavykusiais naktinių pramogų projektais Klaipėdoje linkęs vadinti vienus iš pirmųjų uostamiesčio ir Lietuvos naktinių klubų - 10-ojo dešimtmečio viduryje klestėjusius "Vox Maris", "Nova" ir "Indigo".

Buvęs klubo "Vox Maris" įkūrėjas ir vadovas, dabar - Susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas prisiminė, jog tais laikais atlikus rinkos tyrimą, Klaipėdoje suskaičiuota apie 500-700 potencialių "klubinėtojų".

"Todėl dabartiniai skaičiai savaime džiugina, - teigė jis. - Klaipėda nuo seno yra ryškus klubinės kultūros židinys. Uostamiestyje turėjome geriausius didžėjus ir visuomet platų naktinių pramogų spektrą. Įvairovės netrūksta ir dabar, o konkurencija yra didelė dėl natūralių priežasčių: Klaipėdoje mažai turistų ir verslo turistų iš užsienio, žmonių srautai nesusimaišo, ir tą patį jų skaičių dalijasi 3-4 populiarios pasilinksminimų vietos."

"Pereinamasis laikotarpis"

Mindaugas BAČILIŪNAS-DJ Mindaugėlis
Kiek stebiu situaciją, didelio "biznio" dabar Klaipėdos naktinių renginių rinkoje nėra. Tačiau pasidomėjus, kaip sekasi kad ir Rygoje, atrodo, kad Klaipėdėlė yra visa galva aukščiau. Turime nusistovėjusią naktinio klubo sąvoką ir jų tinklą, šiokias tokias tradicijas. Beje, kitose šalyse Klaipėdos dydžio miestai neturi tokios įvairios naktinių klubų pasiūlos. Tad, manau, dabar tiesiog yra pereinamasis laikotarpis po krizės, ir tėra laiko klausimas, kada klaipėdiečiai pramogų pasaulyje sulauks naujovių. Žinoma, nemažai šią rinką paveikė emigracija. Jeigu anksčiau pagroti užsienio lietuviams buvau kviečiamas kartą per metus, dabar išvykstu penkis ir kaskart sutinku 600-800 žmonių minią.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder