(Ne)sugedusį televizorių įsiūlę pardavėjai - teisūs

Technikos pardavėjai jau visą mėnesį bando išspręsti ponios Onos vargus. Moteris tikina, neva įsigijo sugedusį televizorių, ir negali suprasti, kodėl jos senasis televizorius taip gerai rodo, o naujam aparatui reikia papildomų priedų. Ona - ne vienintelė technikos vingrybėse pasimetusi moteris.

"Parduotuvėje rodė geriau"

Liepojos gatvėje gyvenanti senjorė jau dvi savaites ramiai negali miegoti ir vartoja raminamuosius vaistus. Moteris įsitikinusi: ją apgavo televizoriaus pardavėjai - "įkišo" sugedusį aparatą.

Dar šio mėnesio pradžioje ponia Ona pardavė savo žiedus, grandinėlę, kryželį, šiek tiek pinigų pasiskolino iš draugės. Į krūvelę sudėjusi daugiau nei 400 eurų moteris nukeliavo į "Avitelos" parduotuvę, kurioje išsirinko įspūdingą "Samsung" televizorių su itin raiškiu, HD kokybės, 122 cm įstrižainės ekranu.

"Kai pirkau, rodė gražiai, kaip per stiklą. O čia spalvos juodos. Man nereikėjo jo priimti, o iškart grąžinti", - rodydama į naują televizorių kone verkdama aiškino senjorė.

Ona pasakojo, jog gyvena viena ir retai išeina iš namų, todėl pirkdama televizorių džiaugėsi, jog vakarais galės žiūrėti itin aiškiai rodomus serialus ir laidas.

Vis dėlto močiutės lūkesčiai liko neišpildyti: pardavėjams atvežus ir pastačius televizorių, jis rodė žymiai prasčiau nei kad to paties modelio aparatas žybsėjo parduotuvės lentynoje.

"Verkiu ir verkiu, man sukilo spaudimas, o pardavėjai pučia į vieną "triūbą" ir nieko negali padaryti", - guodėsi moteris.

Kad jos pasakojimas ne iš piršto laužtas, įsitikino ir žurnalistai - televizorius rodė itin prastai, vaizdas buvo išsiliejęs, neryškus, o jo skleidžiamos spalvos buvo vos matomos.

Tačiau čia pavyko aptikti ir problemos šaknis: aparatas buvo prijungtas prie seno televizijos kabelio, kuris vedė nežinia kur.

Močiutė negalėjo paaiškinti, iš kur ateina signalas, o jos įsitikinimo, kad televizorius - sugedęs, nepavyko nugalėti. Vis parodydama, kad jos senas kineskopinis ir nedidelis televizorius rodo žymiai aiškiau, bandė įtikinti, kad ja pasinaudojo ir už 400 eurų atvežė brokuotą aparatą.

Pademonstravo skirtumus

Kiek kitaip situaciją nupasakojo "Avitelos" klientų aptarnavimo vadybininkė Vaida Kučinskienė. Ji patikino, kad močiutei parduotas aparatas yra naujas, geras ir tikrai nebrokuotas.

"Pas ją yra prastas signalas. Du kartus pas moterį vyko mūsų meistrai, kurie bandė sureguliuoti televizorių", - tikino įmonės atstovė, pridūrusi, jog kol močiutė neįsives skaitmeninės televizijos, rodomas vaizdas nebus kokybiškas.

Anot V. Kučinskienės, specialistai jau antrą savaitę bando išspręsti Onos bėdas: jai atvykus į parduotuvę buvo pademonstruota, kaip skiriasi rodomas vaizdas ekrane, kai siunčiamas analoginis ir skaitmeninis vaizdas.

Vis dėlto klaipėdietės "Avitelos" darbuotojų pastangos neįtikino, jai taip ir nepavyko paaiškinti, kad norint matyti ryškų vaizdą reikalingas skaitmeninis signalas.

V. Kučinskienė pažadėjo, kad su moterimi dar kartą bandys susisiekti specialistai ir paaiškinti, kaip sutvarkyti prastą vaizdą, jei reikės, pas ją dar kartą nuvyks bendrovės darbuotojai.

Žmonės sutrikę

Klaipėdoje televizorių ir kitos technikos remontu užsiimančios bendrovės "Sugedo.lt" vadovas Gintaras Čelkis juokėsi, kad jų darbe pasitaiko įvairių kuriozų. Kartą žmonėms atnešus esą sugedusį televizorių paaiškėjo, kad tereikėjo pakeisti pultelio baterijas.

Remontininkas pabrėžia, kad pastaruoju metu nebepasitaiko klientų, kurie skundžiasi esą neveikiančiais aparatais, o vėliau paaiškėja, kad reikia skaitmeninio signalo.

Tokių sutrikusių žmonių dar pasitaikydavo 2013 m. pradžioje, kuomet visoje Lietuvoje neliko analoginės televizijos signalo.

To neneigė ir bendrovės "Taisom.lt" vadybininkas Šarūnas Liutinskis, prisiminęs ne vieną istoriją, kuomet žmonės klysta technologijų vingrybėse.

"Tokių atvejų vis dar pasitaiko, kadangi nebėra analoginės televizijos. Pavyzdžiui, parsiveža televizorių iš sodo, o jis nerodo. Dirbtuvėse jį prijungę išsiaiškiname, kad viskas su juo gerai, tik reikia skaitmeninio signalo priedėlio", - aiškino specialistas.

Anot Š. Liutinskio, neretai paaiškėja, o tai gali būti ir ponios Ona bėda, kad televizorius prastai rodo dėl paties televizijos signalo.

Bendrovės atstovas neslepia - pasitaiko ir konfliktinių situacijų, o tokių bėdų dažniausiai sukelia 40 metų ir vyresni žmonės.

"Bandome aiškinti elementariais pavyzdžiais ir galiausiai pavyksta", - juokėsi remontininkų atstovas.

Klaipėdoje nemažai žmonių naudojasi kabeline televizija, todėl, pasak Š. Liutinskio, jiems bėdų nekyla. Dažniausiai neva sugedusiais aparatais skundžiasi žmonės, kurie naudojasi senomis arba bendromis daugiabučio antenomis ir tik vėliau sužino, kad reikalingas specialus priedėlis.

Ir pirkėjai būna neteisūs

Pasak Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos Vijoletos Budriuvienės, svarstytinas variantas, kad galbūt poniai Onai nebuvo paaiškinta, kaip veiks televizorius, tačiau ginčytis, ar pardavėjai tinkamai informavo pirkėją, yra itin sudėtinga.

"Niekur raštu neužrašyta, sakė ar nesakė, o tokius skundus tirti yra labai sudėtinga", - tikino vedėja, pridūrusi, jog dažniausiai pasitaiko pranešimų, kuomet prie perkamo daikto nėra pridedama lietuviška instrukcija.

"Jei televizorius yra veikiantis, tą pasako ir daiktą įvertinęs garantinis servisas, pardavėjas turi teisę atsisakyti daiktą pakeisti arba grąžinti pinigus", - tvirtino V. Budriuvienė.

Kategoriškas buvo ir inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Aleksas Žalpys, kuriam teko susidurti su panašiais vartotojų skundais.

"Dažniausiai žmonės pirkdami nežino, kad pirmiausia jie turi išsiaiškinti, ar tas daiktas pilnai atitinka jų lūkesčius ir jis yra tinkamas", - sakė inspektorius.

Pagal dabar galiojančius įstatymus ir taisykles, kokybiškų vaizdo atkūrimo aparatų ir kitų elektrotechnikos gaminių pardavėjai gali atgal nepriimti, nebent jie patys su tuo sutiktų.

"Jiems atsisakius, nepažeidžiami nei įstatymai, nei vartotojų teisės", - įstatymo vingrybes išaiškino specialistas.

Vis dėlto tie patys įstatymai numato, kad pardavėjas pirkėjui privalo suteikti įvairiapusišką informaciją apie parduodamą prekę, tačiau ta informacija gali būti pateikiama ir instrukcijoje, todėl jei joje yra viskas išaiškinta, inspekcija traktuoja, kad kaltas yra pats pirkėjas, kuris nesusipažino su pateikta informacija.

Esą pasitaiko atvejų, kuomet išties nebūna pridėtos lietuviškos informacijos. Tuomet inspekcijos atstovai įpareigoja priimti gaminį atgal, net jei jis yra kokybiškas.

"Tokių atvejų beveik nebepasitaiko, nes dabar kone visi parduodami televizoriai turi įmontuotus priedėlius. Čia jau ne televizoriaus, o ryšio problemos. O jei ryšys neatitinka reikalavimo, tą turėtų tirti kitos tarnybos", - patikino A. Žalpys.