Šių metų rugpjūtį Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje užsiregistravo 1580 bedarbių, o bedarbio statusas nutrauktas 1447 žmonėms, iš kurių 51 proc. - dėl registravimo tvarkos pažeidimų.
Iki įsigaliojant Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms bei naujam Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašui, šiemet sausį - liepą vidutiniškai per mėnesį bedarbio statusas buvo nutraukiamas 785 bedarbiams, iš kurių dėl pažeidimų - 6 proc., o registravosi po maždaug 2290 žmonių. Bedarbio statusas buvo nutrauktas iš viso 34 proc. visų užsiregistravusių bedarbių.
Darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis atkreipia dėmesį, jog iki įstatymo pasikeitimo bedarbio statusas buvo tik stabdomas trims mėnesiams, o nutraukiamas, jei praėjus šiam terminui bedarbis taip ir nepasirodydavo. Dabar jokio stabdymo nebėra - statusas nutraukiamas iškart, todėl statistikos pokyčiai ir atrodo tokie drastiški.
V. Andriušio teigimu, nemaža dalis bedarbių šį statusą nutraukia savo noru. Priežasčių yra įvairių - dalis žmonių išvyksta į užsienį arba į kitą miestą, dalis sulaukia pensinio amžiaus, kiti dėl sveikatos problemų tampa nedarbingi. Bedarbis iš sąrašų, žinoma, išbraukiamas ir tuomet, kai įsidarbina arba įsigyja verslo liudijimą.
Pagrindiniai pažeidimai, dėl kurių nutraukiamas bedarbio statusas - žmogus atsisako siūlomo jam tinkamo darbo (nesant darbo pagal specialybę siūlomas bet koks, atitinkantis jėgas) arba neatvyksta į darbo biržą nurodytu laiku. Taip pat bedarbio statuso netenka tie asmenys, kurie atsisako darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo ar nutraukia dalyvavimą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Naujoji tvarka numato išbraukimą iš sąrašų ir tokiu atveju, jeigu bedarbis triskart neatsiliepia telefonu, kai jam skambina darbo biržos specialistas.
Tiesa, V. Andriušis tokio atvejo, kai bedarbio statusą Klaipėdos darbo birža būtų nutraukusi dėl skambučių ignoravimo, prisiminti negalėjo.
Įdomu tai, jog įsigaliojus tvarkai dėl sankcijų neatsiliepiantiems telefonu, Lietuvos darbo birža pastebėjo reiškinį, jog kai kuriose teritorinėse biržose pasitaikė įtartinai daug nurodančiųjų, jog telefono neturi. Tačiau besiregistruojantieji Klaipėdos darbo biržoje, panašu, tokių gudrybių nesiėmė.
"Kad bedarbiai masiškai nenurodytų savo telefono numerio, Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje nepastebėta. Iki Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo per 2010 m. 5 proc. besiregistruojančių asmenų nenurodė savo telefono numerio, o po pakeitimo - tik 4 proc. Iš tiesų ne visi gali turėti telefoną, tačiau tokių žmonių skaičius tikrai nedidelis", - sakė V. Andriušis.
Bedarbio statusas nutraukiamas pusei metų, per tą laiką nei pats žmogus, nei jo šeima negali gauti socialinių pašalpų, jis turi mokėti ir privalomąjį sveikatos draudimo mokestį - 72 litus per mėnesį.
Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas bei kiti poįstatyminiai teisės aktai, numatantys griežtesnes sankcijas dirbti nenorintiems bedarbiams, buvo pakoreguoti atsiradus daugiau asmenų, kurie biržose registruojasi, norėdami išvengti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Skaičiai ir faktai
| 2010 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje buvo 22250 bedarbių, kurie sudarė 13,9 proc. teritorijos darbingo amžiaus gyventojų. |
| Per 2010 m. sausio - rugpjūčio mėnesius darbo biržai tarpininkaujant buvo įdarbinta 10,2 tūkst. asmenų, o 2009 m. tuo pat metu - 6,8 tūkst. Šiais metais įdarbinti asmenys sudarė 52 proc. visų užsiregistravusių asmenų, o 2009 m. - 35 proc. |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą