Neturtingi, todėl perkam prastesnės kokybės produktus?

Neturtingi, todėl perkam prastesnės kokybės produktus?

Seimo komisijos, suburtos dėl Lietuvai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų, vadovė Guoda Burokienė konstatuoja - Lietuvoje maisto kokybės standartai kitokie nei daugelyje ES šalių. „Tikimės, kad problema bus sprendžiama, nes iki šiol sprendžiama nebuvo, ir daugiau tokių dalykų nebebus, kad iš 33 tirtų maisto produktų 20 neatitiko standartų“, - sakė parlamentarė.

Penktadienį Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje dalyvavo Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis. Jo teigimu, maisto kokybės problemos aktualios visai Europos Sąjungai (ES) ir Lietuva - ne išimtis. „Europos Komisija parengė pranešimą, kuriame konkrečiai nurodė, kaip mūsų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali taikyti teisės aktus, kurie padėtų stipriau kontroliuoti produktų kokybę ir bendradarbiauti su latviais, estais, lenkais, žinant, kad regiono rinkoje gali būti daug panašių dalykų“, - sakė V. Andriukaitis.

Kaip sakė G. Burokienė, iš V. Andriukaičio komisijos nariai tikėjosi išgirsti, kaip ES reaguoja į dvejopos kokybės produktus, ar Lietuva gali viena apginti savo interesus, ar vis dėlto reikia ieškoti sąjungininkų.

Pasak laikinosios komisijos vadovės, kol kas neišsiaiškinta, kas kaltas, kad tų pačių prekinių ženklų produktų kokybė Lietuvoje buvo prastesnė nei kitose ES šalyse. „Bet kad kokybės standartai Lietuvoje skirtingi nei kitose ES šalyse, yra akivaizdu“, - sakė komisijos pirmininkė.

G. Burokienės nuomone, tai lemia Lietuvos institucijų nustatyti standartai. „Kitose ES šalyse net nebėra pirmos, antros rūšies produktų - tiesiog kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė kokybė. O Lietuvoje yra pirmos, antros, trečios rūšies produktai. Negalėčiau atsakyti, ar tai „anų laikų“ palikimas, bet, manyčiau, kad taip“, - Eltai sakė komisijos vadovė.

Kaip pabrėžė Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. Andriukaitis, dvejopų maisto standartų problema - aktuali visoje ES. Diskusijos apie tai prasidėjo 2015 m., kai galimai prastesnės kokybės produktų, tiekiamų nepasiturinčioms ES šalims, problemą iškėlė tokios šalys kaip Rumunija, Lenkija, kitos.

Pasak V. Andriukaičio, maisto sauga - sveikatos sritis, o kokybe rūpinasi vartotojų teisių gynėjai. „Tačiau kokybės klausimai netiesiogiai taip pat susiję su sveikatos klausimais. Visuomenės dalis, kuri neturtinga, perka pigius, mažai šviežių ingredientų turinčius produktus, labiau serga diabetu, nutukimu, vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis“, - pabrėžė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Kaip atkreipė dėmesį V. Andriukaitis, skirtingose Bendrijos šalyse atlikti tyrimai parodė, jog nėra nė vieno atvejo, kad maiste būtų buvę ingredientų, kurie neleistini. „Naudojami tik gavusieji Europos maisto saugos agentūros sertifikatą. Nukrypimų nefiksuota nė vienoje šalyje. Tai patvirtina, kad maisto gamintojai žino, kokiomis teisinėmis pasekmėmis gali baigtis reikalavimų nepaisymas“, - sakė V. Andriukaitis. Kitas klausimas - skirtingos tų pačių prekinių ženklų produktų receptūros, ingredientai, skoniai.

„Kalbant apie tų pačių pavadinimų produktų ingredientus, receptūras, akivaizdu, kad industrija turi teisę keisti receptūras, tačiau tik pagal taisykles. Kai šalys iškėlė klausimą, kad nukrypimai tuose pačiuose gaminiuose - labai skiriasi, tad 2017 metų kovą buvo patvirtintas sprendimas tirti kokybės nukrypimus“, - sakė Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. Andriukaitis.

„Šalys, Vadovų tarybai teigę, kad Rytų ir Vidurio Europa - antros klasės vartotojai, o turtingesnės valstybės aprūpinamos kokybiškesniais produktais, pateikė reikalavimą atlikti kokybės analizę. Tai privertė ES suklusti, ar skirtingų maisto standartų problema neturi politinio pamušalo, ir skirti milijoną eurų tyrimams visose ES valstybėse bei Norvegijoje“, - sakė V. Andriukaitis.

Pasak politiko, Vengrija ir Lietuva pareiškė, kad galbūt reikia įstatymų pataisų. „Mes irgi turėjome tai išnagrinėti“, - atkreipė Europos Komisijos narys.

V. Andriukaičio teigimu, atlikti pirminiai tarptautiniai tyrimai parodė, kad ES šalyse nebuvo bendros kokybės vertinimo sistemos. „Mes iš karto paprašėme tyrimų centro, kad parengtų bendras rekomendacijas ir kokybės vertinimo metodikas. Bendrasis tyrimų centras tai padarė ir šių metų balandį turėtų būti patvirtina mėginių ėmimo, testavimo metodologija. Dabar atrenkamos ir aprobuojamos laboratorijos, kurios ją taikys ir iki gruodžio turės parengti tarpinį raportą apie bendrą padėtį visose 28 ES valstybėse“, - sakė V. Andriukaitis.

Pasak jo, buriamas ir visų 28 šalių ekspertų forumas, kuris stebės situaciją.

„Nežinau, ar Lietuvos Seimo komisija, suburta produktų kokybės problemai spręsti, galėtų aplenkti tai, kas darome Bendrijos iniciatyva. Manau, kad galutiniai sistemos vertinimo darbai EK bus baigti iki metų pabaigos. Lietuvos Seimo laikinoji komisija galėtų derinti darbus su veiksmai Bendrijoje“, - siūlė V. Andriukaitis.

Dvejopos produktų kokybės problemą 2011 metais pirmieji iškėlė slovakai ir čekai. Lietuva tuo susirūpino 2017 metais. Seimo laikinosios komisijos pirmininkė klausė V. Andriukaičio, kaip jis tai vertina. „Ar Lietuvos kokybės kontrolės tarnybos nusikalto, negaliu pasakyti. Aš asmeniškai nematau problemos, kad Lietuva ir kitos 9 šalys įsitraukė į problemos sprendimą vėliau“, - sakė Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. Andriukaitis

ELTA primena, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų darbą baigs iki 2018 metų kovo 10 dienos.

Komisija analizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių. Komisija taip pat aiškinsis, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Taip pat komisijai siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kurių neveikimas galimai sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.

Laikinoji Seimo komisija suburta VMVT nustačius, kad tų pačių pavadinimų Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis - skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-ijų iš 33-ijų produktų receptūra. Gamintojai teigė, kad šios pretenzijos - nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder