Būdas užsidirbti Lietuvoje spekuliuojant vertybinių popierių biržoje dar nėra populiarus. Bet, teigia finansų makleriai, tai yra vienas būdų investavus laisvas lėšas tikėtis didesnio pelno nei už terminuotus indėlius.
Viena vertus, šis būdas užsidirbti pinigų dar nėra labai populiarus dėl to, kad mūsų šalyje mažai laisvų pinigų. Kita vertus, investavus į vertybinius popierius ne visada gali tikėtis sėkmės, todėl šioje srityje reikia šį tą išmanyti bei nebijoti rizikuoti.
Nors Lietuvoje jau veikia akcijų birža, tačiau darbas joje vyksta kitaip nei mes įpratę įsivaizduoti - čia makleriai nestovi būriu vienoje didelėje salėje ir nekalba karštligiškai telefonu su klientais. Daugelis finansų maklerių sėdi savo jaukiuose kabinetuose prie įjungto kompiuterio, kurio ekrane mato visus akcijų kainų pokyčius.
Patikimiausia laisvų pinigų investavimo forma yra Valstybės taupymo lakštai, ar Vyriausybės obligacijos, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos. Investavus į šiuos vertybinius popierius gali tikėtis gal ir nelabai didelio, bet užtat garantuoto pelno.
Pasak finansų maklerių įmonės "Finasta" maklerio Mariaus Saltono, milžinišką pelną susikrauti galėjo tie, kurie prieš ketverius metus investavo į Klaipėdos AB "Švyturys" akcijas. Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) šios bendrovės akcijos tuo metu kainavo apie 50-56 litus. Tačiau Danijos bendrovė "Carlsberg" už akcijas pasiūlė po 106 Lt. M. Saltonas modeliuoja situaciją, kad už "Švyturio" akcijas gautus pinigus buvo galima investuoti į Vilniaus banko akcijas, kurio kontrolinį akcijų paketą įsigijo "Skandinaviska Enskilda Banka" grupės bakas. Na, o už banko akcijas gautus pinigus buvo galima įsigyti "Snaigės" akcijas.
"Atlikus visus šiuos sandėrius buvo galima gauti tokį pelną, jog net plaukai šiaušiasi,- kalbėjo M. Saltonas.- Tačiau bepigu šiandien kalbėti, ką buvo galima padaryti prieš trejus ketverius metus. O tada reikėjo turėti puikią uoslę ir numatyti daug ėjimų į priekį".
Šiuo metu daugelis maklerių perka privatizavimui ruošiamo Klaipėdos transporto laivyno (KTL) akcijas. Praėjusią savaitę Vyriausybė nustatė pakankamai aukštą minimalią šios bendrovės vertybinių popierių kainą - 0,61 Lt už vieno lito vertės akciją. Finansų makleriai tikėjosi, kad vienos akcijos kaina bus nustatyta mažesnė - 0,4-0,5 Lt ribose.
Todėl šios savaitės pradžioje KTL akcijos biržoje turėjo paklausą - jo akcijos prekybos pradžioje brango iki 0,44 lito, o apyvarta pasiekė 149,8 tūkst. Lt.
Tiek makleriai, tiek jų klientai, norintys įsigyti KTL akcijų, tikisi, kad šiuo metu jas įsigijus po 44 centus ateityje galės jas parduoti mažiausiai 17 centų pigiau. Todėl pirkėjas, įsigijęs 10 tūkst. KTL akcijų, po privatizavimo gali jas parduoti ir tikėtis 1700 Lt pelno. Tačiau norint ryžtis tokiam spekuliaciniam žingsniui reikia turėti keletą tūkstančių nereikalingų litų.
Jau pasibaigus prekybai biržoje, KTL pranešė, kad bendrovė per devynis šių metų mėnesius patyrė 3,996 mln. litų nuostolių. Nė vienas makleris nesiryžo prognozuoti, ar rinka stipriai reaguos į bendrovės nuostolius ir kiek gali smukti jos akcijų kaina.
"Reikia gilesnės analizės. Vis dėlto bendrovės veikla tik patvirtina abejones, ar atsiras pirkėjų privatizuoti laivyno akcijas po 0,61 lito",- teigė "Finasto" makleris Vaidotas Jonutis.
Tai akivaizdus pavyzdys, kokią įtaką akcijų kursui turi įmonės naujienos - paskelbus apie pelną akcijų kursas paprastai pašoka, o žinia apie nuostolius akcijų vertę nusmukdo.
Panašiai atsitiko su "Lietuvos telekomo" akcijomis. Metų pradžioje šios bendrovės akcijų vertė siekė 1,41 Lt, o dabar NVPB jos tekainuoja 0,78 Lt. Taip atsitiko pasklidus žinioms apie JAV telekomunikacijų milžinės "Enron" bankrotą bei "Lietuvos telekomo" vadovams paskelbus apie planuojamą mažesnį pelną nei tikėtasi.
Tačiau įžvalgesni investuotojai jau dabar superka "Telekomo" akcijas už šią kainą, tikėdamiesi, kad ji pakils.
Daugelis maklerių turi nuolatinių klientų, kurie yra įsigiję tam tikrų įmonių akcijų "portfelį" ir įgaliojo maklerį jį valdyti savo nuožiūra. Kiti klientai patys seka įvykius NVPB ir duoda makleriui nurodymus, kurių įmonių akcijas parduoti, o kurių pirkti. Už visas šias paslaugas finansų makleriai ima tam tikro dydžio mokesčius, kurių dydžiai svyruoja nuo 0,5 proc. iki 2,5 proc. sandėrio sumos.
Taip pat yra vadinamųjų vienkartinių klientų grupė, kuri įvairių įmonių akcijas valdo nuo pirminio privatizavimo laikų, arba jas gauna kaip premijas. Eilinis pilietis dažniausiai nežino, ką daryti su tais vertybiniais popieriais - įmonės valdyme su tokiu nedideliu paketu dalyvauti neįmanoma, o ir galimi dividendai nėra dideli. Todėl tokiems žmonėms geriausia išeitis atrodo akcijas parduoti.
Makleris M. Saltonas teigia, kad savo klientams, norintiems pradėti lošti akcijų biržoje, primena, kad į vertybinius popierius investuojami pinigai neturi būti skirti pravalgymui. Apčiuopiamos naudos iš tokios investicijos galima tikėtis tik po metų-dvejų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą