Norą aplankyti Lietuvą slopina skrydžių kainos ir reisų stoka

Turizmas

Lietuvoje jau pasigirsta pirmieji pavojaus varpai baiminantis užsienio turistų skaičiaus mažėjimo. Norą aplankyti mūsų šalį slopina ne visuomet užsieniečius tenkinantis susisiekimas oro transportu bei nemenkos kai kurių paslaugų kainos.

Tiesa, kol kas skaičiai pagrindo nerimauti lyg ir nesuteikia: Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse buvo apsistoję 756 tūkst. 857 turistai iš užsienio, o pernai jų jau buvo 845 tūkst. 49. Vis dėlto mažėjo atvykstančiųjų iš Vokietijos, nors ši šalis kol kas dar pirmauja pagal turistų skaičių, vangiau Lietuva domėjosi ir Didžiosios Britanijos gyventojai.

Tiek pat - į Niujorką

"Mušame pavojaus varpais, bet kol kas nelabai kas juos girdi", - sakė Lietuvos turizmo informacijos centro Londone direktorė Indrė Trakimaitė.

Anot jos, pagrindinės priežastys, stabdančios Jungtinės Karalystės gyventojų turizmą į Lietuvą, yra skurdi skrydžių geografija - skrendama tik iš kelių miestų - bei ypač aukštos lėktuvų bilietų kainos sezono metu.

"Vasaros savaitgaliais bilietų kainos į abi puses, net iš anksto rezervuojant, būna didesnės nei 200, 250 svarų. Už tokią pačią sumą iš Londono galima nuskristi į Niujorką. Vilnius pagal bilietų kainas iš Jungtinės Karalystės yra viena brangiausių Rytų Europos sostinių. Praėjusių metų rugpjūtį bandėme atlikti tyrimą - prieš porą savaičių bandant rezervuoti bilietus savaitgaliui į įvairias Rytų Europos sostines, kainos į Vilnių buvo aukščiausios. Į Liublianą, Prahą, Budapeštą, Rygą galima buvo nukeliauti už 90-140 svarų, į Vilnių - 220. Be abejo, žmonės trumpų atostogų kryptis renkasi pagal bilietų kainą. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, čia suvokiamos kaip ilgojo savaitgalio išvykų šalys, tai reiškia 3-4 dienos", - pasakojo I. Trakimaitė.

Pernai į mūsų šalį atvykstančių britų sumažėjo tik šiek tiek daugiau nei 5 proc., tačiau I. Trakimaitei tai jau kelia nerimą. Beje, pirmąjį ir paskutinį metų ketvirtį turistų skaičius augo.

"Tam įtakos turėjo mūsų centro reklaminės kampanijos, raginančios aplankyti Lietuvą ne sezono metu, kai ir bilietų kainos yra proto ribose", - sakė I. Trakimaitė.

Pigumu nevilioja

Jos teigimu, britams įvairių paslaugų, restoranų kainos vis dar yra patrauklios, nuostabą labiausiai kelia tik brangūs bilietai.

"Juk žmogus kelionę pradeda planuoti ieškodamas bilietų ir tuo metu tikrai negalvoja, kad galbūt sutaupys kažkur kitur. Kainos Rytų Europoje, jų nuomone, labai ženkliai nesiskiria. Taip pat teko girdėti komentarų dėl aukštų viešbučių kainų, dėl to, kad trūksta ekonominės klasės viešbučių. Paskutinį kartą man lankantis Vilniuje su žurnalistais ir už kelionę nuo oro uosto iki viešbučio Vilniaus centre sumokėjus 60 litų, jie labai nustebo ir pasakė, kad tai tikrai nėra jau taip pigu. Iš kelionių operatorių jau porą mėnesių girdžiu, kad Vilnius restoranų kainomis jau pralenkė Prahą ir Varšuvą", - pasakojo I. Trakimaitė.

Tiesa, Turizmo informacijos centras Londone ir nesiekia pristatyti Lietuvos kaip mažų kainų šalies bei tuo vilioti turistus, nes šalys, kurios tuo manipuliavo, esą nusvilo ir tapo pigių pramogų kraštais.

"Tačiau visos kainos turi būti sveiko proto ribose, todėl nereikia tikėtis, kad britai, kurie yra labai racionalūs ir labai skaičiuojantys žmonės, mielai mokės milžiniškas sumas vien už atskridimą į Lietuvą. Konkurencija šioje šalyje yra nežmoniškai didelė, nes britai keliauja išties labai daug, todėl visos šalys verčiasi per galvą siekdamos atkreipti jų dėmesį ir prisivilioti į savo kraštą, o galimybių nuskristi į bet kurį Europos miestą už tikrai nedideles sumas yra labai daug", - pastebi I. Trakimaitė.

Beje, anot jos, londoniečiai keliauja labai daug dar ir todėl, kad kainos Didžiosios Britanijos sostinėje yra labai aukštos, ir praleisti savaitgalį kitur yra pigiau. Žinoma, Londono gyventojai ir nenorėtų kitur mokėti tokių pačių sumų už prekes bei paslaugas kaip savo mieste - viename iš madingiausių bei populiariausių Europoje.

Vien užpernai britai, kurių yra 60 mln., užsienyje apsilankė beveik 70 mln. kartų, iš kurių du trečdalius išvykų sudarė atostogų kelionės. Kelionėms į užsienį jie išleidžia per metus apie 30 mlrd. svarų. Populiariausia atostogų forma yra ilgojo savaitgalio išvykos.

Gali sumažėti vokiečių

Vakarų Lietuvai ypač aktualūs yra vokiečių turistai. Dėl jų taip pat yra priežasčių nerimauti.

Tiesa, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė teigė kol kas jokių turistų skaičiaus mažėjimo ženklų nepastebėjusi, juolab kad ir sezonas dar neprasidėjo. Be to, svečiai atvyksta ne tik lėktuvais.

"Sausį, kai buvome Olandijoje, negalėjome atsiginti norinčiųjų keliauti "kemperiais" į visas tris Baltijos šalis", - sakė R. Savickienė.

Šiemet ir kruiziniai laivai į Klaipėdą, nors jų turėtų atvykti mažiau, atplukdys didesnį skaičių turistų.

"Kiek buvom parodose užsienyje, susidomėjimas nėra mažesnis, taip pat nėra sakoma, kad prekės ir paslaugos čia brangios. Tiesa, visa Europa pripratusi prie pigių skrydžių, o pas mus jų ne tiek ir daug. Tai gali būti viena iš priežasčių rinktis kitą šalį", - sakė direktorė.

Blogiausia Vakarų regionui esą tai, kad Palangos oro uostas nedirba visu pajėgumu, ir ypač tai, kad nėra skrydžių iš Vokietijos.

"Dėl to gali sumažėti vokiečių turistų", - grėsmę įžvelgė R. Savickienė.

Vis dėlto ji atkreipė dėmesį ir į "vienintelę viltį bei paguodą" - į Vokietiją skraidinama iš Liepojos.

"Vilnius neturi kuo skųstis, nes turi daugiau skrydžių, taip pat ir jungiamųjų. O apskritai Lietuvai dar dirbti ir dirbti, kad galėtų save pateikti kaip alternatyvą Ispanijai, Turkijai ar kitoms šalims. Mažiau pesimizmo, daugiau optimizmo - ruošiamės šiemet turistų sulaukti daugiau", - vylėsi R. Savickienė.

"Problema lieka spręstina"

Palangos oro uosto direktorius Leonas KVIETKAUSKAS

Turime per mažai reisų vasarą tenkinti regiono poreikiams. Pernai nutraukti skrydžiai į Hamburgą, Amsterdamą. Padėtį pablogino ir tai, kad Latvijos Vyriausybė pakeitė strategiją mažų oro uostų atžvilgiu. Imta stiprinti ne tik Rygos, bet ir kitus, tarp kurių - Liepojos oro uostas.

Naujų aviakompanijų pritraukimą apsunkina nedidelis mūsų regiono potencialas. Nėra ir kelionių organizavimo įmonės, tik padaliniai bei viena, besirūpinanti daugiau jūriniu turizmu.

Oro uosto infrastruktūra plečiama, jis modernizuojamas, dalyvaujame parodose ir pristatome regioną. Buvome priversti keisti kainų strategiją, dėl ko nukenčiame finansiškai, bet kito kelio nėra.

SAS atkūrė reisą į Kopenhagą, pritraukta "Norvegian Air Shuttle" skraido į Oslą. Nuo gegužės pradedami reisai į Londoną, Dubliną, Antaliją, tačiau jie į mūsų šalį turistų nepritrauks, tik išveš. Yra tikimybė, kad atidarysime reisą tarp Palangos ir Maskvos, ir gal taip pritrauksime į Lietuvą turistų.

Deja, reiso į Vokietiją šiemet nebus. Bandėme pritraukti vieną aviakompaniją, bet nėra prasmės esant tokiam mažam keleivių srautui, juolab kad skraidoma iš Liepojos.

Vienas oro uostas spręsti problemų nepajėgus, reikėtų koordinuoti veiksmus su Turizmo departamentu ir verslo organizacijomis, apsispręsti, kurie reisai labiausiai reikalingi, ir dėti pastangas. Turizmo plėtros problema lieka spręstina.

"Nepakanka keleivių srauto"

"flyLAL" generalinis direktorius Tadas PUKŠTA

"flyLAL" kainos yra labai konkurencingos šių skrydžių - į Londoną bei Dubliną - rinkoje. Iš anksto rezervuojant kainos būna mažesnės - šis principas galioja visoms pasaulio oro linijoms. Perkant skrydžius toms pačioms datoms iš Londono į Vilnių bei iš Londono į Niujorką, skrydžio kainos į Niujorką vargu ar bus mažesnės.

Bendrovė intensyviai domisi galimybėmis plėsti skrydžius iš Palangos oro uosto. Deja, esamo nacionalinio keleivių srauto skrydžiams iš Palangos į didžiausius Europos miestus (išskyrus išeivijos labiausiai pamėgtus Londoną ir Dubliną) nepakanka. Atvykstamasis verslo keleivių srautas taip pat per mažas. Plėsti tiesioginius skrydžius remiantis vien tik natūraliu keleivių srautu ekonomiškai neefektyvu. Be to, žinia, šio regiono patrauklumas yra sezoniškas.

Be pradedamų "flyLAL - Lithuanian Airlines" skrydžių iš Palangos į Londoną ir Dubliną, svarstytinos ir kitos galimybės, tačiau vien tik aviakompanijos pastangų gerinti susisiekimą oru su Palanga - per maža. Būtinos intensyvesnės rinkodaros priemonės užsienio šalyse tam, kad būtų skatinamas atvykstamasis turizmas, reikalingas svarus regiono savivaldybių ir turizmo centrų indėlis skatinant turizmą ir sudarant kuo palankesnes sąlygas skraidyti daugiau.

Giedrė NORVILAITĖ