Pasak V. Zenkevičiaus artimųjų, kolekcininko našlė minėtos studijos rankraštį paskolino vienam muziejininkui, tačiau jis nebesugrįžo atgal. Laimei, liko jo kopija - mašinėle surinktas tekstas.
Kam Rusnei pinigai?
Ne tik Klaipėda, bet ir Šilutė bei Rusnė turėjo savo pinigus. Kaip ne tik Klaipėda, Šilutė, bet ir Rusnė turėjo savo, vietines, spaustuves.
Kam mažam miesteliui reikėjo savo pinigų?
Į šį klausimą padeda atsakyti jau minėta V. Zenkevičiaus studija.
Karo metais visada atsiranda spekuliantų, kurie supirkinėja vertingesnius daiktus. Pinigai - tai taurieji metalai, kurie irgi slepiami ir kaupiami. Vadinasi, dingsta iš apyvartos.
1914 m., vokiečiams paskelbus mobilizaciją, iš apyvartos dingo sidabro bei aukso monetos. Gyventojai nebeleido į rinką pinigų iš metalo. Valdžia - taip pat. Valstybinis bankas nebekeitė "popierių" į auksą. Maža to: geležinkelis, paštas ir kitos valstybinės įstaigos turėjo atiduoti auksinius pinigus Valstybiniam bankui. Iš gyventojų auksinės monetos buvo surenkamos mainais į plieną. 1914 m., per penkis mėnesius, bankas atsiėmė milijardą markių auksinėmis monetomis.
Sidabrinės monetos liko gyventojų slėptuvėse. Žmonės kaupė maisto atsargas. Rinka nuskurdo. Pakilo kainos. 1914 m. rugpjūtį valdžia išleido 1, 2, 5, 20 ir 50 markių nominalo banknotus - pakaitalą monetoms. Tai mažai padėjo. Pasienio rajonai, industriniai centrai pinigų stygių jautė labiausiai.
Pirmosiomis karo dienomis daug vietovių Rytų Prūsijoje, taip pat ir Klaipėdą, užėmė rusų kariuomenė. Šios vietovės buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių. Apskritys, miestai, valsčiai griebėsi seno atradimo - notgeldų.
I pasaulinio karo metu pirmieji notgeldai pasirodė Rytų Prūsijoje, Prussisch-Holland apskrityje. Po to Olštyne, Bišofsburge, Ragainėje ir Tilžėje. Tais pačiais metais juos imta spausdinti ir Bavarijoje.
Visi 1914 m. laidos vietiniai pinigai buvo išleisti be centrinės valdžios sutikimo. Jie buvo spausdinami vietinėse spaustuvėse, hektografu, pasirašomi ranka. Pasak V. Zenkevičiaus, ši laida atrodė gana primityviai, tačiau mažo nominalo pinigų pakaitalas atliko savo paskirtį. Kitos, vėlesnės, laidos buvo gerokai patobulintos.
Karų palydovai, vargo pinigai
Notgeldai - karų palydovai. Jie buvo leidžiami 1791-1792 m. Prancūzijoje. Vokietijoje - nuo 1760 m. (Cosel) ir 1793 m. (Gustin, Mainz). 1848-1849 m. - Austrijoje ir Vengrijoje. 1900 m., "būrų karo" metais, apsuptame Mefkinge (Mafeking) notgeldus leido ir anglai.
I pasaulinio karo notgeldai buvo naudojami Vokietijoje. Jie buvo naudojami ir Klaipėdoje, Šilutėje bei Rusnėje.
Visi notgeldai netrukus grįžo į leidėjų rankas ir buvo nuvertinti. "Ungultig" (negalioja), "Entwertet" (nuvertinta), "Eingelost" (pašalinta iš apyvartos), "Ohne wert" (beverčiai), "Nur zu Sammler Zwecken" (tinka tik kolekcionuoti) - tai būdavo užrašoma ranka, rašalu, arba dedamas spaudas, išmušant, praduriant skyles, nukerpant kampus.
1916 m. pabaigoje pinigų trūkumas vėl padidėjo. Ir vėl apskritys, miestai ir valsčiai (net pramonininkai) griebėsi seno triuko. Tik jau šios laidos pinigai atrodė gražiau: tekstas įrėmintas ornamentu, su vietovių herbais ar kitais vietos vaizdais.
Šiai laidai priklauso ir 1917 m. Klaipėdos notgeldas, ir Rusnės bei Šilutės pinigai (1917-1918 m.).
Iki bus atšaukta
Klaipėdos piniginių ženklų istorija prasideda 1917 m. - miesto magistrato išleistais žalios spalvos ženklais su juodu šriftu.
Sprendžiant iš kuklios jų išvaizdos ir nesudėtingos poligrafinės apdailos, šie pinigai buvo spausdinti kurioje nors vietos įmonėje, greičiausiai laikraščio "Memeler Dampfboot" ("Klaipėdos garlaivis")* spaustuvėje.
Pagrindinė piniginio ženklo pusė aprėminta ornamentu, dešiniajame viršutiniame kampe užrašyta "serija A", numerio ženklas ir penkiaženklis skaitmuo, įspaustas rankiniu numeratoriumi. Viršutiniame kairiajame kampe - baltas apskritimas, jame įspaustas Klaipėdos miesto antspaudas su herbu. Antrojoje eilutėje kiek smulkesniu šriftu įrašyta "Klaipėdos miesto kasos vertybės ženklas" ir t. t. Antroje pusėje - "Galioja iki magistrato bus atšaukta "Klaipėdos garlaivis" laikraštyje".
Chaosas
Nuo 1919 m. Vokietijoje pradėti leisti notgeldai su pasakų motyvais, kraštovaizdžiais ir netgi vietovėmis iš leidėjų fantazijos pasaulio. Tokia "saviraiška" Vokietijoje greitai buvo uždrausta (1922 m.), tačiau šis draudimas negaliojo Antantės valdomame Klaipėdos krašte.
Klaipėdoje prancūzai leido Prekybos rūmams išsileisti seriją nuo 1 iki 100 markių vertės vietinius pinigus. 1923 m. pinigų spausdinimo mašinos visiškai atitrūko nuo valstybės kontrolės. Įvairaus tipo ir nominalo piniginių ženklų skaičius pasiekė 80 tūkstančių. Tuo tarpu pinigai buvo menkaverčiai.
Kai kurie to laikotarpio pinigai buvo tiesiogiai pagrįsti materialinėmis gėrybėmis: margarinu, cukrumi, plytomis, elektros energijos kilovatais, kubiniais metrais dujų... 1924 m. Veimaro vyriausybė išleido rentmarkę ir tuo padarė galą chaosui pinigų apyvartoje.
Klaipėdos krašto gyventojams savo rankose teko turėti ir centrinės Vokiečių vyriausybės milijonus bei milijardus, ir vietinius smulkius pinigus.
1923 m. prijungus kraštą prie Lietuvos Respublikos, mišrią pinigų apyvartą - vokiškas markes ir vietos pinigus - palaipsniui pakeitė lietuviškas litas.
Rusijos metaliniai
Ypač reti, kolekcininkų labai vertinami pinigai, susiję su Klaipėdos istorija.
1756 m., kilus Septynerių metų karui, į Rytprūsius įžengė Rusijos kariuomenė. Po metų užėmė Klaipėdą. Miesto karo komendantu buvo paskirtas Aleksandras Suvorovas, tada jaunas carinės armijos sekundmajoras.
Tuo metu (1759-1761) užkariautoje Prūsijoje buvo išleisti specialūs metaliniai pinigai: didesnio nominalo monetos - su imperatorienės Jelizavetos antspaudu, mažesnio - su jos monograma. Pinigai buvo kaldinami Maskvoje ir Karaliaučiuje, nuo 1 solido iki 1/3 talerio vertės.
Vėliau vokiečiai, norėdami ištrinti šį etapą iš atminties, tuos pinigus surinkinėjo ir naikino.
-----------------------------------------------------
* Šis laikraštis Klaipėdoje ėjo 1849-1944 m. Vėliau metus buvo spausdinamas Heilingbeilyje (Šventapilė, dabar Mamonovas, Kaliningrado sritis), o nuo 1948 m. - Oldenburge (Vokietija).
--------------------------------------
Šaltiniai: Liubomiras Zenkevičius, "Vietiniai pinigai Klaipėdos krašto apyvartoje 1917-1923 metais"; "Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija"; leidinys "Biblioteka - kultūros paveldo buveinė" ir kt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą