Nuomonė: ydinga sistema leidžia biurokratams vykdyti neteisėtus veiksmus

Lietuvos Respublikos Konstitucija savivaldybių taryboms suteikia galimybę nustatyti vietines rinkliavas, o savo biudžeto sąskaita numatyti lengvatas (LRK 121 str.). Kolektyvinių sodų bendrijoms vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą taikoma vienpusiškai, neatsižvelgiant į atliekų kiekius ir bendrijos narių galimybes, kurie dauguma yra miesto gyventojai pensininkai, todėl lengvatos lyg ir negalėtų būti taikomos, juolab miesto biudžete skirti lengvatas nėra motyvų, nes bendrijos yra rajonų savivaldybių teritorijose.

Šių juridinių ir ekonominių klystkelių labirintuose paliekami sodo bendrijų nariai - pensininkai, kurie neturi nei kompetencijos, nei lėšų (teismo išlaidoms padengti), nei sveikatos apginti savo teises.

Klaipėdos rajono savivaldybė tarybos sprendimu T11-205, 2014-04-24 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo tvarką iš atliekų turėtųjų ir atliekų tvarkymo nuostatus.

Šie nuostatai neatitinka nuostatų sudarymo principų ir metodikos:

1. nebuvo atliekų surinkėjo(administratoriaus) ir mokėtojo(sodo bendrijos) dialogo, derinant nuostatus, kad būtų patenkintos abi suinteresuotos pusės, vadovaujantis objektyviais kriterijais ir skaičiavimais;

2. nuostatuose nėra administratoriaus pareigų ir atsakomybės už atliekų surinkimo vykdymą, yra tik mokėtojo (bendrijos narių) pareigos ir atsakomybė;

3. rinkliavos dydis mokėtojui nustatomas pagal turto vienetą, o surinkėjas atsiskaito už svorio vienetą. Kol atliekos patenka į sąvartyną arba perdirbėjui, jų kaina transformuojasi nuo sodo sklypo pastato parametro iki atliekų kiekio tonomis parametro. Metinė atliekų susikaupimo norma nėra apskaičiuota nei tiesioginių išlaidų, nei kalkuliacijos metodu.

Esamas ir politinis-socialinis atspalvis. Sodo bendrijos nariai yra dauguma miesto gyventojai, rinkliavos dydį nustato rajono savivaldybė, o mokesčiai patenka į rajono biudžetą. Rajono taryba nesuinteresuota atstovauti ir ginti miesto gyventojų interesų.

Rinkliavos mokėtojas gali kreiptis (1.3. p. nuostatų) į administratorių dėl kito parametro taikymo, jei jis gyvena daugiabučiame name. Gyvenimas daugiabutyje nėra vienintelis motyvas sumažinti mokestį už rinkliavą sodo bendrijoje. Žmogus taip pat moka už atliekų surinkimą gyvendamas nuosavame name, sodyboje, ūkininko sodyboje ar kitur.

Nustatant rinkliavos dydį, pasirenkami "turto vieneto" ir "objekto ploto" parametrai, t.y. turintys mažiausiai logikos, nes daro mažiausiai įtakos atliekų susidarymui, jų kiekiui. Teršia žmogus, o ne plotas ar objektas. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinta atliekų taikymo dydžio nustatymo metodika remiama rinkliavos apskaičiavimo proporcingumo principu - apmokestinimas už atliekų tvarkymą turi būti proporcingas pas atliekų turėtoją susidarančiam atliekų kiekiui. Savivaldybė deklaruoja logiškai pagrįstą principą, o taiko nelogiškus.

Dauguma sodo bendrijos narių žiemos sezonu (apie 6 mėn.) negyvena ir nesilanko savo sklypuose, bet rinkliava skaičiuojama už visus metus.

Atliekų surinkimo sistemoje nėra nei logikos, nei ekonomikos, nei vadybos principų - tai juridinių formuluočių kratinys. Valstybės politika šioje srityje užėmė buldozerio poziciją, neatsižvelgdama į sodo bendrijos interesus. Visa atliekų surinkimo sistema(įstatymai, nutarimai, nuostatai, metodika, rinkliavos dydis) yra palanki tik valdžios institucijoms, o ne žmonėms.

Tokia "vaikų darželio" liga vadyboje prasideda vyriausybės nutarimuose, tęsiasi valstybinėse įmonėse, organizuojančiose atliekų tvarkymą.

Norint perprasti šios sistemos subtilybes, reikia turėti juridinį, ekonominį ir vadybos specialisto išsilavinimą. Tuo piktnaudžiaudamos valdžios institucijos, prisidengdamos gerais norais, sukuria žaidimo taisykles, kuriomis mušama į vienus vartus.

Vyriausybės atstovai regionuose ir Seimo kontrolieriai atlieka tik įstatymų ir nutarimų vykdymo priežiūrą. Ekonominių ir vadybinių problemų šios institucijos nesprendžia, todėl savivaldybė nustato rinkliavos dydį, paskaičiuojama kaip bendrųjų sąnaudų suma, o ne tiesioginės išlaidos. Savo finansinę veiklą grindžia ne ekonomika, o rinkliavos mokėtojų sąskaita.

Esant tokiai situacijai rinkliavos mokėtojai neturi galimybių pakeisti rinkliavos sistemą. Reikėtų keisti visos sistemos mechanizmą, o tai Seimo ir Vyriausybės kompetencija.

Skaitytojų nuomonė, laiškai, komentarai ir straipsniai nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.