Pastaruoju metu ekonomistai, statistai ir net bankininkai vienas per kitą vienbalsiai tikina, kad Lietuvoje kainos auga ir augs, nes žvėriškai kyla ekonomika, o kainų karuselę įsuko, spėkite - patys darbuotojai. Esą Lietuvoje atlyginimai kyla lyg ant mielių, tad kyla ir kainos. Neva, viskas normalu, o tai reiškia, kad ir gyvenimas žmonėms turėtų tik gerėti. „Vakaro žinios“ kalbino skirtingų profesijų ir specialybių atstovus ir klausė, ar jiems gyvenimas gerėja, ar kilo atlyginimas, ar pasiekė oraus pragyvenimo lygį?
Eglė LIŽAITYTĖ, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė:
Manau, rinkoje atlyginimams augant, neišvengiamai kinta atlyginimai ir mūsų sektoriuje, juolab kad augo ir minimalus atlyginimas. Nuo 2013 metų matome nuolatinį atlyginimų augimą. Pavyzdžiui, 2015 metais vidutinis darbo užmokestis mūsų sektoriuje buvo 485 eurai, o 2016 jau 533 eurai. 2017 m. duomenų kol kas dar neturime.
Žinoma, mes matome, kad auga ir maisto, ir paslaugų kainos. Savikainos auga. O mūsų sferoje yra pozicijos, pavyzdžiui, barmenai ar padavėjai, kitas aptarnaujantis personalas, kuris dažnai yra mažai kvalifikuotas, todėl tame sektoriuje vyrauja minimalus mėnesinis atlyginimas. Paprastai šiose pozicijose dirba jaunimas, kuris derina darbą su studijomis arba keliomis darbo vietomis, taip pat jie turi galimybę užsidirbti papildomai - arbatpinigius, tad ir tas minimalus atlyginimas tampa ne minimalus. Mūsų asociacijos pozicija yra tokia, kad neapmokestinamas pajamų dydis turėtų kilti kartu su minimaliu atlyginimu. Koks minimalus atlyginimas turėtų būti, komentuoti nesu kompetentinga, diskutuoti galima daug, bet manau, kad kitais metais minimalus atlyginimas kils.
Laurynas VILIMAS, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas:
Mūsų sektorius gyvena tais pačiais rinkos dėsniais, kaip ir kiti verslai Lietuvoje, tad visi ekonominiai veiksniai, kurie vyksta ir atsispindi galutiniuose valstybės gerovės rodikliuose, be abejo, vyksta ir prekybos sektoriuje. Taip, įvairiausių grandžių darbuotojų atlyginimai tikrai auga. Prekybos sektorius galbūt gali būti kiek išskirtinis tuo, kad jame reikia daug vidutinės ir žemesnės kvalifikacijos žmonių, kurių, beje, rinkoje trūksta dėl emigracijos ir kitų veiksnių. Todėl tokiais atvejais atlyginimai prekybos sektoriuje gali kilti būtent tiems žmonėms ir net sparčiau nei statistinis vidurkis. Nes situacija suponuoja dirbantiems galimybę prašyti ir gauti didesnius atlyginimus. Tad norėčiau tikėti ir tikiu, kad statistiniai rodikliai, apie kuriuos kalba ekonomistai ar valstybės vadovai, yra taip pat aktualūs ir prekybos sektoriuje dirbantiems žmonėms bei yra juntami.
Žinoma, darbo kaštai yra viena pagrindinių sąnaudų prekybininkui, tad jeigu yra prievolė kelti atlyginimus, atitinkamai tai gali būti perkelta ir į kainų didėjimą. Lygiai taip pat ir gamintojai, keldami savo darbuotojams atlyginimus, produktus prekybininkams tuomet parduoda brangiau, nes padidėja sąnaudos. Ir tai veikia ne tik prekybos sektoriuje. Kainoms įtakos turi daug veiksnių, darbo užmokestis yra vienas iš jų.
Tačiau parduotuvėje dirbančių kasininkų atlyginimai priklauso nuo regiono, kuriame veikia parduotuvė, pačios parduotuvės ar prekybos tinklo dydžio bei parduodamos produkcijos. Tad konkrečios atlyginimo sumos įvardyti nepavyktų, bet atlyginimas tikrai ženkliai didesnis nei minimali mėnesinė alga ir, žiūrint į vidurkį, paskutiniais metais tikrai kilo. Kiek, pasakyti galbūt gali ekonomistai. Vieno skaičiaus įvardyti negaliu, nesinori įvardyti nei per didelio, nei per mažo.
Asta PEČIULIENĖ, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos narė:
Vyrauja nuomonė, kad gyvenimas šalyje gerėja, bet mes savo darbo lauke tikrai to nematome ir taip nemanome. Priešingai, matome didėjančias socialines problemas, gilėjančią socialinę atskirtį visuomenėje. Žinoma, džiugu, kad pastaruosius metus aktyvėja pilietiška visuomenė ir nelieka abejinga matydama beglobius senolius ar neprižiūrėtus vaikus. Tačiau šiandien socialiniai darbuotojai gyvena ypatingos įtampos sąlygomis - didėja visuomenės dėmesys, reikalavimai, tuo pačiu ir atsakomybė. Dažniausiai problemų sprendimai nukreipti tik į socialinius darbuotojus.
Matome, kai vyksta diskusijos apie socialines problemas, šalia politikų ar valdininkų retai matome dalyvaujančius socialinius darbuotojus, nors praktikoje spręsti tuos klausimus paliekama būtent socialiniams darbuotojams. Čia galioja posakis: vienas lauke - ne karys.
Viliamės, kad siekiant teigiamų pokyčių visuomenėje, politikai supras investicijų į mūsų profesiją ekonominę grąžą. Taip, ji galbūt ne tokia greita kaip versle, bet tai yra investicijos į visuomenės gerovę.
Kaip ir visiems biudžetininkams, mums buvo žadėta, kad 2017 m. vasarį įsigaliojus įstatymui, suvienodinusiam biudžetininkų algų apskaičiavimo sistemą, galbūt ir mums didės atlyginimai. Tačiau praktikoje atlyginimai didėjo simboliškai - atsižvelgiant į savivaldybių finansines galimybes ir požiūrį, vidutiniškai atlyginimai kai kur didėjo 4-5 proc., o kai kur ir mažiau. Šiandien socialinio darbuotojo su aukštuoju išsilavinimu vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 790 eurų, tačiau turime duomenų, kad kai kuriose savivaldybėse net ir socialinių paslaugų įstaigų vadovai, turintys didelę atsakomybę, gauna net mažesnį darbo atlygį. Mums kelia nerimą, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri yra atsakinga už darbo apmokėjimo proporcijų nustatymą, nepakankamai vertina socialinių darbuotojų darbą ir negina mūsų lūkesčių. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, atlyginimą gauna iš valstybės biudžeto ir tokio darbuotojo atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 660 eurų. Tiek uždirba darbuotojas, prisiimantis didžiulę atsakomybę ir dirbantis padidintos rizikos sąlygomis. O iš to atsiranda kitos problemos - motyvacijos stoka, darbuotojų trūkumas ir profesijos nepaklausumas. Šiandien turime tik vienas kito palaikymą.
Žinoma, orų gyvenimą kiekvienas supranta skirtingai. Ir sunku būtų įsivaizduoti, koks realus orų gyvenimą garantuojantis atlyginimas turėtų būti.
Tačiau manome, kad socialinio darbuotojo darbas galėtų būti įvertintas apie 900-1000 eurų atlyginimu neatskaičius mokesčių.
Danguolė ABAZORIUVIENĖ, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė:
Sakyti, kad bibliotekininkai būtų pajutę, jog gyvenimas šalyje gerėja, tikrai negalime. Taip, nuo 2014 m. bibliotekininkams, kaip ir kitiems kultūros darbuotojams, atlyginimai palaipsniui kilo iki 2016 metų, deja, ir dabar atlyginimai vis tiek nėra dideli. Bibliotekininkas su aukštuoju išsilavinimu gali gauti 600 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, o su aukštesniuoju išsilavinimu - 580 eurų neatskaičius mokesčių. Tad realus žmogui išmokamas atlyginimas siekia vos apie 500 eurų.
Ką gali sau leisti žmogus už tokį atlyginimą? Prabangiai gyventi negali, tik gebėti išgyventi, tikrai negali keliauti ar leisti sau kitų pramogų, jei neturi antro maitintojo šeimoje. Bet žmonės kažkaip prisitaiko ir išgyvena. Žinoma, apmaudu. Juk šiandien biblioteka yra kultūros, informavimo ir mokymo centras, o taip pat ir bendruomenės susitikimo centras. Skaudu, kai daug dirbame, gebame prisitaikyti prie kintančios visuomenės ir stengiamės, kad tik bibliotekos išliktų, kad tik žmonės norėtų ateiti ir skaityti knygas, o atlyginimai yra tik tokie.
Bet bibliotekininkai tokios kategorijos žmonės, kurie labai nesiskundžia, dirba, kuria naujas paslaugas, net ir kai trūsta tinkamo valstybinio požiūrio. Juk net bibliotekos vadovo atlyginimas nesiekia šalies vidurkio, tai rodo, kad kažkas sistemoje negerai.
Manau, visas kultūros žmonių sektorius kol kas tik stebi, kaip kyla kainos ir kyla atlyginimai privačiame sektoriuje, o kultūros sektorius vis dar laukia dėmesio. Nors visi jie kuria didelę pridėtinę vertę, tik reikia, kad ją pamatytų, suprastų ir įvertintų.
Manau, kad 1000-1200 eurų jau atskaičius mokesčius šiandien būtų orus bibliotekininko darbo įvertinimas. Deja, daug kas gal nesupranta arba nenori suprasti, ką ir kiek dirba bibliotekininkas.
Manau, žmonėms dažniau reikėtų ateiti į bibliotekas, o ypač - aukščiausiems valdžios atstovams. Gal tada pamatytų ir suprastų, koks yra tas bibliotekininko darbas ir kokie atsidavę žmonės dirba bibliotekose.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą