Uoste
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) nori didesnio gylio prie jos naudojamų krantinių.
Pernai KLASCO buvo kraunami "Panamax" tipo laivai. Tačiau tam tikrų nepatogumų patyrė tiek laivo, tiek Klaipėdos uosto kapitonai, tiek ir kompanijos vadovybė, kai laivas, galintis gabenti 67 tūkst. tonų krovinių, dėl per didelės grimzlės turėjo išplaukti ne visiškai pakrautas.
KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno manymu, atlikus dugno valymo darbus, būtų galima padidinti gylį prie 1-6 krantinių iki 14,5 m, o įplaukos kanalą - iki 15 m. Tada KLASCO galėtų priimti laivus, kurių grimzlė - 13 m, o ne 12,5 m. Bendrovei tai labai svarbu, nes tada būtų užtikrinta galimybė visiškai pakrauti 70 tūkst. tonų krovinių galinčius gabenti laivus.
Pasak V. Greičiūno, šiuo metu į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų vidutinis tonažas didėja, tad būtina tam pasirengti. Anot jo, jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atliktų papildomus akvatorijos dugno valymo darbus, atsirastų galimybė priimti didesnius laivus. Jis tikisi, kad tai bus padaryta galbūt net iki šių metų pabaigos, mat šis klausimas jau aptartas ir Susisiekimo ministerijoje, ir Uosto direkcijoje. Pasak bendrovės vadovo, šia kryptimi aktyviai dirbama.
V. Greičiūno teigimu, KLASCO jau per mažai krantinių, prie kurių bus 14,5 metro gylis. Uosto direkcijos prašoma tokį gylį padaryti ir prie belgų statytų 7-9 krantinių, kurios stovi jau aštuonerius metus, prie jų dirbama ir nieko joms nenutiko. Priminsime, jog buvo manančių, kad šios krantinės pastatytos nesilaikant projektinių reikalavimų ir pradėjus prie jų gilinimo darbus gali nugriūti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, dėl 7-9 krantinių dar tebevyksta teisminis procesas. Ginčas nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme. Pasak jo, belgai pateikė teismui tokių dokumentų, kurių iki tol uosto vadovui neteko matyti. Kol nesibaigė teisminiai procesai, nenorima imtis naujų darbų prie šių krantinių.
Uosto vadovo teigimu, prie šių krantinių atliekamas nuolatinis monitoringas. Norint gilinti prie jų, reikėtų tartis su ekspertais visų pirma todėl, kad įlaidai nėra tokio ilgio.
S. Dobilinskas sako, jog farvaterį reikia ne gilinti, o pavalyti, ir tai kainuos kelis milijonus litų. Tokius valymo darbus iki 6 krantinės Uosto direkcija planuoja atlikti dar šį rudenį.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą