Lietuvai sėkmingai vedant derybas su Europos Sąjunga, galimybės integruotis į Europą prasiplėtė ir Nacionalinei vertybinių popierių biržai. Netrukus bus paskelbtas ir konkursas įmonės privatizavimui, jau yra ir keli potencialūs investuotojai.
Apie referendumo įtaką bei biržos privatizavimą "Vakarų ekspresui" papasakojo įmonės viceprezidentė Dalia Jasulaitytė.
Vertybinių popierių rinkos bei biržos plėtros ir nematome kitur, kaip tik ES. Sunku spėlioti, per kokį laiką pajusime pokyčius, tačiau, mano galva, greičiau negu išsivysčiusiose ES šalyse. Per dešimtį metų mes savo infrastruktūroje pasiekėme gana aukštą lygį. Tačiau laukia dar vienas iššūkis - integruotis į bendrą europinę rinką.
Na, mes turime ne tik rinką, bet ir įmones ir jei pažvelgsime į srautą, 50 proc. investicijų - būtent iš užsienio (kalbant ne apie tiesiogines investicijas, bet apie vertybinius popierius), kurių turėtų dar padaugėti. Ir, pavyzdžiui, paskutiniais mėnesiais matome, kad prekyba akcijomis ypač suaktyvėjo, per dieną apyvarta siekia milijoną ar daugiau litų.
Tai susiję su tuo, kad užsienio investuotojai pamatė, jog Lietuva pakankamai realiai taps ES nare. Tuo tarpu mūsų vertybiniai popieriai, palyginti su ES šalimis, buvo pakankamai neįvertinti, o šiuo metu akcijų kursai ėmė kilti.
Palyginti su užsienio valstybėmis, Lietuvoje yra daugiau vietinių investuotojų.
Na, tiesiog bus paskelbtas konkursas ir užsienio investuotojai valdys didesnį akcijų paketą. Vyriausybė ieškos strateginių investuotojų ir, manau, tokių, kurie Nacionalinę vertybinių popierių biržą dar labiau priartintų prie europinio lygio.
Jau išreiškęs norą yra "Hexas" (Helsinkio vertybinių popierių birža bei indepoziumas), kuris jau valdo didžiąją dalį Rygos bei Talino vertybinių popierių biržų. Apskritai, daugelyje tiek išsivysčiusių Europos valstybių, tiek ir likusio pasaulio akyse yra susidariusi nuomonė, jog trys Baltijos valstybės - tarsi vienas blokas. Tad šiuo atveju "Hexas" mūsų biržos privatizavimas yra natūralus. Juoba kad Lietuva - didžiausia iš Pabaltijo valstybių.
Dar vieni susidomėję investuotojai - Varšuvos birža.
Sunku pasakyti, tačiau Varšuvos birža yra pakankamai maža žvelgiant Europos mastu. Antra vertus, abi biržos bendradarbiauja su didesnėmis struktūromis, pavyzdžiui, su Paryžiaus, Amsterdamo, Briuselio ir Lisabonos biržų junginiu ("Euronext"), turi bendrų susitarimų. Taigi, kandidatės yra aukštesnio lygio.
Norinčiųjų įsigyti biržos akcijų turėtų atsirasti ir daugiau, nes, kaip minėjau, Europa pastebėjo, jog Lietuva - pakankamai patraukli ir nuolat sparčiai besivystanti šalis. Kadangi kaip įmonė mes esame palyginti labai maža, tad šiuo atveju vyks daugiau rinkos pardavimas: investuotojai supranta, kad privatizuodami didelių įplaukų negaus.
Kalbant apie Vyriausybės sprendimą, pritarti biržos privatizavimui būtent referendumo išvakarėse, manau, jog tai - vykęs žingsnis. Po sėkmingų rezultatų akcijų kainos turėtų dar labiau šoktelti.
Na, o karas Irake tempų prekybos vertybiniais popieriais Lietuvoje nesumažino, net atvirkščiai. Šiuo metu esame labiausiai besivystančių šalių šiuo atžvilgiu Centrinėje ir Rytų Europoje. Žinoma, aš kalbu apie trumpalaikį karo poveikį, ilgalaikis - kas kita.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą