Kitais metais visos savivaldybės socialinėms pašalpoms gaus tiek pinigų, kiek per metus vidutiniškai išleido 2011-2013 m. laikotarpiu. Per tą laiką pinigai nuvertėjo, tačiau ir daug žmonių, ypač neturtingų, emigravo, todėl realiai socialinę paramą bus galima skirti didesnę arba didesniam ratui žmonių. Tačiau prof. dr. Boguslavas Gruževskis primena, kad pašalpos - ne valstybės dovana ar įsipareigojimas, o auka, todėl, jei iš sveikų gyventojų reikalaujama už ją kiek padirbėti visuomenės labui, jie neturi teisės dėl to piktintis.
Taupė, todėl nukentės
Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nuo kitų metų visoms savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti bus skiriama tiek pinigų, kiek jos realiai vidutiniškai per metus išleido 2011-2013 m. laikotarpiu. Tačiau keli Seimo nariai mano, kad tai būtų neteisinga 5 savivaldybių - Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų - atžvilgiu, mat jos 2012-2014 m. dalyvavo eksperimente, kai socialinės paramos skyrimą įgyvendino kaip savarankišką funkciją, todėl ženkliai sutaupė.
Dabar joms bus skiriama nuo sutaupytos sumos, o likusioms - nuo netaupytos, todėl Seimo nariai siūlo minėtoms 5 savivaldybėms paramą skirti tokią pačią, kokią jos išleido 2011-aisiais. Beje, pasitvirtinus eksperimentui, nuo 2015 m. jau visos savivaldybės socialinės pašalpos skyrimą įgyvendina kaip savarankišką funkciją.
Rezultatas - 2015 m. sutaupyta net 125 mln. eurų. Tiesa, nors buvo numatyta, kad visi sutaupyti pinigai turi būti skiriami socialinei apsaugai, dalis savivaldybių juos ištratino ne pagal paskirtį.
„Taip, iš dalies neteisinga, jei lėšos bus skiriamos neatsižvelgiant, kad vienos savivaldybės dalyvavo eksperimente ir dabar dėl to gaus mažiau. Tačiau vis tiek realiai visos išloš, nes beveik visose savivaldybėse sumažėjo gyventojų skaičius. Tačiau bet kokiu atveju matome, kad naujovė pasiteisino, nes savivaldybės yra suinteresuotos dėmesingiau įvertinti, kam pašalpa tikrai reikalinga, o anksčiau būdavo ir piktnaudžiavimo atvejų“, - įvertino prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
Taisyklės negali būti vienodos
Jis nesutinka, kad visose savivaldybėse būtų nustatytos vienodos taisyklės. Anot jo, nereiškia, kad, jei skirtingose savivaldybėse, pavyzdžiui, gyvena dvi vienodo amžiaus tiek pat uždirbančios ir tiek pat vaikų auginančios moterys, tai abi ir turi gauti paramą arba jos negauti, nes gal viena turi prabangų namą ar mašiną, o kita - ne. Iš centro to neįvertinsi, o savivaldybės tai gali padaryti.
„Tai, kad 2015 m. išleista 125 mln. eurų mažiau, yra teigiama tendencija. Reiškia, lėšos naudojamos racionaliau, nebepiktnaudžiaujama ir tai rodo, kad pašalpų reikia mažesniam skaičiui žmonių. Yra manančių, kad mūsų pašalpų sistema skatina nedirbti, kad reikėtų ją skirti tik tiems, kas iš tikrųjų negali dirbti dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių. Bet mes esame demokratinė valstybė, einanti valstybės gerovės link. Taip, žmogus gal kažko nedaro, gal piktnaudžiauja alkoholiu, bet jis vis tiek lieka žmogumi. Ir tarp mano studentų yra 20-30 proc. manančių, kad užkietėjusiems tinginiams nereikia mokėti pašalpų. Taip, reikia ieškoti būdų, kad neatsirastų tokių žmonių, kurie pašalpų tiesiog reikalauja, nors dirbti nenori. Bet iš karto negalima nukirsti visos šakos, reikia mokymo programas pakreipti taip, kad dar nuo 3-4 klasės vaikams darbas, savanoriavimas būtų diegiami kaip vertybės. Dabar 10 metų pakentėkime, bet kryptingai dirbkime“, - siūlo B.Gruževskis.
Trūksta dėkingumo
Yra sveikų socialinių pašalpų gavėjų, kurie piktinasi, jei jiems siūloma už gautas pašalpas kelias valandas per savaitę atidirbti visuomenės labui.
„Žmonės, neturintys negalios ir gaunantys socialinę pašalpą, neturėtų piktintis, jei reikia šiek tiek atidirbti: kad ir kažkam padėti ar pabudėti. Kai sako, kad man pašalpa priklauso... Niekas jam nepriklauso. Tai yra mūsų auka. Mes, mokesčių mokėtojai, gerbiame jį, padedame jam, bet reikalaujame, kad ir jis gerbtų mus. Pavyzdžiui, bedarbio pašalpa nedirbančiajam kurį laiką priklauso, nes tai yra draudiminė išmoka, o visos kitos pašalpos yra grynai mūsų gera valia mokamos. Todėl natūralu, kad tai turi būti įvertinta iš jas gaunančių žmonių pusės. Padirbėjimas visuomenės labui būtų padėkos už pagalbą išraiška“, - teigė B.Gruževskis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą