Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai prakalbus apie naujus įstatymų projektus, pagal kuriuos būtų numatoma nuo 2012 metų pašalpų mokėjimą perduoti savivaldybėms (kaip jų, o ne valstybės funkciją), kilo nemažai abejonių. Jas pirmiausia didžiosios savivaldybės išsakė Lietuvos savivaldybių asociacijai. Kaip Eltai aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė, socialinių išmokų ir kompensacijų skaičiavimo bei mokėjimo funkciją priskyrus savivaldybės savarankiškai funkcijai, nėra garantijos, kad savivaldybė bus pajėgi savo biudžeto sąskaita įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas.
- Kas šiuo metu garantuoja socialinių išmokų gyventojams mokėjimą laiku ir pagal poreikį?
- Tai garantuoja valstybės institucijos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos - tai valstybės funkcijos. Jos pagal įstatymus yra perduotos savivaldybėms, atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės veiklą, įgyvendinat šias funkcijas, riboja valstybės institucijų ir pareigūnų sprendimai. Valstybės institucijos turi galimybę garantuoti išmokų bei kompensacijų mokėjimą laiku ir pagal poreikį.
Tačiau, jeigu būtų perduotas socialinių pašalpų mokėjimas savivaldybėms, tikriausiai būtų padidinta savivaldybių biudžetams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis. Galimai ji didėtų tokia suma, kuri iš valstybės biudžeto skirta šiais metais.
Įvertinus tai, kad socialinių pašalpų gavėjų skaičius per pastaruosius metus išaugo maždaug du kartus, kyla grėsmė, kad savivaldybė pristigs pašalpoms skirtų lėšų. Miesto biudžetas santykinai nepajėgia tokiomis proporcijomis augti, todėl kiltų problemų, jei reikėtų daugiau lėšų skirti socialinėms pašalpoms, kai atsiranda daugiau jų gavėjų. Todėl, tikėtina, gali kilti socialinė įtampa ar nukentėti kitos savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamos sritys.
Atsižvelgiant į ketverių pastarųjų metų socialinių pašalpų poreikio Kauno mieste augimą, matyti, kad pastaraisiais metais jis didėjo beveik dvigubai ir aplenkė visas lauktas prognozes. 2008-aisiais socialinių pašalpų lėšų poreikis buvo 17,19 mln. Lt, 2009 m. - 28,92mln. Lt, pernai jis išaugo iki 40,40 mln. Lt ir šiemet dar padidėjo iki 48,52 mln. Lt.
- Socialinės rūpybos srityje Jūs dirbate nemažai metų, tad iš savo patirties gal galėtumėte pasakyti, kokios būtų neigiamos pasekmės, jei įsigaliotų įstatymo pataisos?
- Tarkim, savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarką. Ši tvarka nustato piniginės socialinės paramos teikimo formas ir būdus. Nustato pagrindus, pagal kuriuos piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas ar nutraukiamas jos mokėjimas ir kitus dalykus. Tačiau gali būti ir taip, kad pajamų piniginei socialinei paramai gauti vertinimo laikotarpis ir pajamų apskaičiavimas būtų nustatomas savivaldybės administracijos numatyta tvarka.
Taigi skirtingose savivaldybėse skirsis paramos skyrimo sąlygos. Pavyzdžiui, vienoje savivaldybėje asmeniui, įsiregistravusiam Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, bus skiriama piniginė socialinė parama, o kitoje - ne. Galima daryti prielaidą, jog vyraus chaosas ir žmonių nepasitenkinimas. Šiuo atveju bus pažeisti socialinio teisingumo ir lygių galimybių principai. Kils grėsmė įsigalėti korupcijai, gali būti daugiau išankstinio nusistatymo, nes naujos socialinių pašalpų mokėjimo sąlygos ir tvarkos išskirs tam tikrų asmenų grupes iš kitų dėl jų tinkamumo (ar galimybių) gauti piniginę socialinę paramą.
- Išeitų taip, kad turtingiau gyvenančios savivaldybės (Lietuvoje dabar yra vos viena kita biudžeto pajamų planus vykdanti ir be skolų gyvenanti savivaldybė), galės daugiau skirti lėšų socialinėms išmokoms už didžiumą (per 50) biudžeto nesurenkančių bei įsiskolinusių savivaldybių. Kas bus tuomet?
- Kai kiekvienoje savivaldybėje piniginės socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams bus užtikrinamas skirtingai, galima tikėtis, padidės gyventojų migracija. Daugiau žmonių kreipsis į tas savivaldybes, kuriose turės daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą.
Dar abejotina, ar būtų išvengta ir pašalpų gavėjų diskriminacijos pagal jų amžių, jei vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ar bendrai gyvenančiam asmeniui pašalpa siektų 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio (per mėnesį tenkančių vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų) ir vidutinių šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų (vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų). O kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų pašalpa būtų mažesnė, - 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio (vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų) ir vidutinių šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų (vienam šeimos nariui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų) per mėnesį. Tokiais atvejais žmogus būtų išskiriamas ir vertinimas pagal amžių, ignoruojant kitas asmens savybes.
- Žinant, kaip su kiekvienu mėnesiu daugėja socialinės paramos prašančių žmonių, iš kurių neretai lieka ir nepatenkintų, galima tikėtis, kad daugės ir skundų dėl per mažos socialinės paramos skyrimo ar jos nepaskyrimo. Iš tiesų taip gali būti?
- Logiška, padaugės gyventojų skundų, nes didės nepasitenkinimas. Greta to, tikėtina, vyraus dažna teisės aktų kaita. Sumažės, tarkim, patirties pasidalijimas tarp savivaldybių darbuotojų piniginės socialinės paramos klausimais, kas šiuo metu padeda gerinti piniginės socialinės paramos teikimo kokybę. Be to, savivaldybėms daroma įtaka keisti jau priimtas tvarkas, siekiant užtikrinti piniginės socialinės paramos prieinamumą nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų gyvenamosios vietos.
- O kaip dabar skirstoma speciali tikslinė dotacija?
- Tebegaliojančiame Biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta, kad specialią tikslinę dotaciją Vyriausybė ar jos įgaliota institucija perskirsto tarp savivaldybių. Priskyrus socialinės paramos teikimą savarankiškai funkcijai, savivaldybei, jei prireiktų, tikėtis lėšų papildymo iš valstybės biudžeto būtų nerealu. Nes, turim pripažinti, valstybės politika nėra labai lanksti ir ne visuomet reaguojama į pokyčius ekonomikoje.
Įvertinę visas aplinkybes, mes ir kreipėmės į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasigedome svarių argumentų, įtikinančių, kad tobulinant įstatymą, būtina piniginės socialinės paramos teikimo funkciją priskirti savarankiškai savivaldybių funkcijai.
Norėčiau pabrėžti, Kauno miesto savivaldybė valstybinės funkcijos socialinių išmokų ir kompensacijų skaičiavimą ir mokėjimą vykdo laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų ir nesudaro prielaidų lėšas naudoti neracionaliai, netaupiai ar ne pagal paskirtį.
- Dėkoju už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą