Taip, duodamas interviu „Respublikai“, tvirtino profesorius socialinių mokslų daktaras Romas LAZUTKA, atskleisdamas daugybę visuomenei gal net nežinomų dalykų. Pavyzdžiui, kad moterims ir vyrams, fonduose sukaupusiems vienodas sumas, mėnesinės išmokos skirsis - dailiosios lyties atstovėms jos bus mažesnės penktadaliu. Arba tai, kad fondai, tvirtindami, esą jų sukauptos sumos paveldimos, sako tik pusę tiesos, nes jos paveldimos tik kaupėjui mirus prieš pensiją. Arba tai, kad valstybė fondams pinigus duoda už dyką, o paskui iš jų tuos pačius pinigus skolinasi ir dar moka palūkanas ir t.t.
- Seimo nariai siūlė iš viso stabdyti įmokas į privačius pensijų fondus, nes vis tiek jie beveik nieko papildomai neprikaupia. Ar pritartumėte tam?
- Aš tai palaikyčiau. Juk žmogus pats apsisprendė kaupti papildomas pensijas. Valstybė yra įsipareigojusi žmonėms senatvėje mokėti pensijas. O kiek žmonės nori susitaupyti senatvei papildomai - tai jų asmeninis reikalas. Aš pasisakyčiau už tai, kad žmonės galėtų patys mokėti įmokas į fondus, o valstybė - nebe. Juk, pavyzdžiui, kai valdžia yra įsipareigojusi užtikrinti viešąjį transportą, o žmonės važinėja mersedesais, opeliais ar tojotomis - tai yra jų asmeninis reikalas. Taip turi būti ir su pensijų fondais. Valstybė užtikrina šiokias tokias senatvės pensijas, o kas nori gauti daugiau, tegul kaupia savanoriškai. Kuo čia dėta „Sodra“? Keisčiausia, kad dabartinę sistemą ypač palaiko liberalai. Kuo čia dėtas liberalizmas, kai iš valstybės biudžeto perkamas privatus produktas? Čia panašiai kaip tai, kai valstybė garantuoja viešąjį transportą ir dar subsidijuoja žmones, kurie nori važinėti mersedesais. Civilizuotos šalys taip nedaro, tik Lotynų Amerika ir Rytų Europa.
- Nuo 2004-ųjų iki šių metų vidurio „Sodra“ pensijų fondams pervedė kiek daugiau nei 4 mlrd. litų, o fondai sugebėjo tą skaičių padidinti vos 247 mln. litų. Kaip paaiškinti šį fenomeną? Gal fondai žmonių pinigus sukiša į spekuliacinius, vertybiniais vadinamus, bet beverčius popierius?
- Pensijų fondų verslas yra ruletė. Jie rizikuoja, tačiau ne savo pinigais. Be to, pensijų fondai juk žmonėms negarantuoja pensijos. Reikia, kad visi žmonės atidžiai perskaitytų pasirašytas sutartis. Tada pamatytų, kad jose nėra įrašytas įsipareigojimas mokėti tam tikro dydžio pensijas arba vadinamuosius anuitetus iki gyvos galvos. Nėra ir įsipareigojimo, kokia suma bus sukaupta. Fondai neprisiima jokios atsakomybės. Tuo tarpu įteisinta reforma naudinga bent jau tuo, kad žmonės patys galės papildomai mokėti įmokas į fondus. Kai patys mokės, tada gal labiau domėsis, kas su jų pinigais daroma. Tiesa, dar geriau būtų, jei pervedimai iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto iš viso būtų naikinami ir tik patys žmonės, kam tai svarbu, kas turi už ką - kaupti. Juk vieniems gal svarbiau kaupti pensijas, o kitiems - pasiimti paskolą, nusipirkti būstą ir paskui bankui dalimis grąžinti kreditą ir palūkanas.
- Pensijų fondai, net ir dirbdami nuostolingai, už darbą ima milžiniškus pinigus, algos kai kuriems ten dirbantiems viršija 20 tūkst. litų. Ar nevertėtų administravimo mokesčių susieti su darbo rezultatais? Kodėl aš turiu kažkam mokėti milžiniškus pinigus už mano lėšų sukišimą į beverčius vertybinius popierius? Kodėl fondai už pinigų pradanginimą nebaudžiami?
- Na, iš vienos pusės naujasis įstatymas reguliuos administravimo mokesčius, nustatomos žemesnės ribos mokesčiams tiek nuo įmokų, tiek nuo sukaupto turto. Tačiau toks valstybės įsikišimas terodo, kad pensijų kaupimo srityje rinka neveikia. Juk administravimo mokesčiai yra kaina už paslaugą. Jei rinka veikia, valstybei juk nereikia kainų reguliuoti. Pavyzdžiui, kirpyklų rinka veikia, todėl valstybė nenustato kirpimo kainų. Be to, žmonės nelinkę keisti pensijų fondų. Naujose pataisose numatyta, kad iš žmogaus už perėjimą iš fondo į fondą nebebus galima imti daugiau, nei pats fondas dėl perėjimo patiria išlaidų. Tačiau tai nepadės rinkos veikimui, nes rinka neveikia, kadangi žmonės neperpranta šito produkto.
Atsakomybės už pinigų investavimą į vertybinius popierius nėra, tačiau tam tikri apribojimai yra. Pavyzdžiui, negalima investuoti didelės sumos į vienos įmonės akcijas. Bet kas iš to, kai 2008-aisiais viso pasaulio rinkos krito kai kur net 40 proc.? Kur bebūtum investavęs - vis tiek praloštum. Nebent būtų investavę į valstybių vertybinius popierius. Bet dabar matome, kas ir su valstybėmis darosi.
- Užsiminėte apie valstybių vertybinius popierius. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai perka ir Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius. Ar tai ne paradoksas? Valstybė dykai fondams duoda pinigų, o paskui iš jų tuos pinigus skolinasi už procentus. Be to, pinigai atiduodami fondams, o ne „Sodrai“, o ši, kad galėtų išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams, irgi skolinasi už didžiules palūkanas.
- Taip, čia yra geras „biznelis“. Valstybė duoda pinigų pensijų fondams, paskui iš jų skolinasi su palūkanomis ir sakoma, kad pensijų fondai uždirbo. Tačiau valstybėje to niekas nesupranta. Be to, kas yra ta valstybė? Tai ir Seimo nariai, kurių dauguma karpo ausimis ir nėra perpratę sistemos.
Paprasti žmonės, dalyvaujantys kaupime, irgi daug ko nesupranta ir nežino. Pavyzdžiui, jie nežino, kad, vyrui ir moteriai sukaupus vienodą sumą, vyro periodinės išmokos, gaunamos iš pensijų fondo, bus maždaug penktadaliu didesnės nei moters, nes sukaupta suma bus dalijama iš vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės. O moters ji yra ilgesnė nei vyro. Aš atsimenu, kaip kalbėjo buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė, visos tos apgavystės architektė. Ji sakė, kad taip ir turi būti, nes skaičiuojama, kad vyras gyvens trumpiau.
- O mirus anksčiau suplanuoto laiko žmogaus sukauptą ir iki galo nebaigtą išmokėti pensiją paveldės jo artimieji?
- Štai čia yra dar viena apgaulė. Žmonės dažnai viliojami, sakant, kad sukaupta pensija paveldima. Tačiau tai tik pusė tiesos. Jei žmogus numiršta dar prieš išeidamas į pensiją, tai tos lėšos paveldimos. Tačiau kai žmogus išeina į pensiją, tie pinigai sudedami į krūvą, kad fondas juos galėtų mokėti iki gyvos galvos. Jei nors viena išmoka išmokama, likusi dalis nebėra paveldima.
- Iškart visos sumos žmogus negali paimti?
- Gali tik jei sukaupta labai maža suma. Nes priešingu atveju neapsimokėtų skaičiuoti, kad, pavyzdžiui, kas mėnesį mokama po 8 litus ar po 3 litus. O kai pinigų daugiau, jie vyrams išdėstomi per 15, moterims - per 20 metų. Reikia paklausti moterų, ar jos žino, kad, sukaupusios vienodai su vyrais, jos gaus mažesnes pensijas. Kaip minėjau, tas dalykas pristatomas kaip teisingas, nes iki statistinės gyvenimo trukmės pabaigos bus atsiimta ta pati suma. Tačiau remiamasi vidutine gyvenimo trukme. O konkreti Onutė gali gyventi trumpiau nei konkretus Jonukas, bet ji vis tiek gaus mažesnę pensiją ir savo sumos nepaims, palikdama ją Jonukui, kuris gyvens ilgiau nei vidutiniškai. Moterims ta sistema yra nenaudinga. Tarptautinės organizacijos, tokia kaip Tarptautinė darbo organizacija, kelia šį klausimą ir sako, kad tai - moterų diskriminacija.
- Nuo pensijų fondų veiklos pradžios fondai teuždirbo 247 mln. litų, metinis prieaugis nesiekia net procento. Tai gal geriau paprasčiausiai „Sodra“ tegul pati kaupia bankuose - už gautas indėlių palūkanas būtų uždirbusi daug daugiau? Be to, infliacija per tiek laiko dėl pinigų nuvertėjimo visą tą prieaugį „suvalgė“, tad kuo čia girtis?
- Aišku, pensijų fondams toks lyginimas yra naudingas, tačiau jis yra nekorektiškas. Viena vertus, reikia, kaip ir minėjote, įvertinti infliaciją. Antra - juk augo ekonomika ir algos. Kuo jos didesnės, tuo didesnės įmokos mokamos. Girdėjau, kaip per televiziją kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Neprisimenu, kokiame kontekste jis kalbėjo, bet sakė, kad jam fondas sukaupė 10 tūkst. litų. Kas tai yra? Tai penkių mėnesių vidutinės Lietuvos algos. Ar tai daug, kai žmogus, sulaukęs pensijos, gyvena 10-20 metų? Be to, čia kalbame ne apie paprastą žmogų, o apie E.Masiulį, kuris uždirba daug daugiau, nei yra vidutinė alga. Tačiau net ir jis per 8 metus sukaupė tik vieną savo mėnesinę algą. Todėl žmonės tegul atsipeikėja. Gerai, ministras per likusį iki pensijos laiką gal sukaups 3-4 kartus daugiau - 4 savo vidutines algas. Tačiau paskui iki pat mirties gaus sumažintą „Sodros“ pensiją. Daug žmonių net nežino, kad tie, kas kaupia papildomai, gaus mažesnę „Sodros“ pensiją.
- Dabar, kai bus leidžiama grįžti į „Sodrą“, kiek žmonių, jūsų nuomone, pasinaudos tokia galimybe?
- Manyčiau, kad tokių bus labai nedaug, nes ir kitos šalys buvo numačiusios tokią galimybę, o grįžo labai nedaug. O negrįš, nes yra didžiulė propaganda, kad „Sodra“ žlugs. Žmonės tuo įsitikinę, nes nuolat apie „Sodrą“ skelbiamos blogos žinios, o jas skleidžia būtent pensijų fondai, kurių interesas yra didžiulis. Juk yra milžiniški pelnai iš to.
Tie fondai yra didžiulių bankų antrinės įmonės. Kai žmonės pasirenka pensijų kaupimą, įsivaizduoja, kad už nugaros yra tie didžiuliai bankai, o pensijos bus tvarkingai valdomos ir saugios. Bet pensijų kaupimu užsiima ribotos atsakomybės antrinės įmonės. Pats bankas savo turtu už jų veiklą neatsako. Grįžtu prie to, kad fondai neįsipareigoja sukaupti tam tikros sumos. Todėl tai yra žaidimas. Žaidimas be pralaimėjimo fondams.
* Paskutiniame plenariniame posėdyje kadenciją baigęs Seimas pritarė pensijų sistemos reformai. O pagrindiniai laukiantys pokyčiai yra šie.
* Pensijos kaupimo dalyvis turės teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, o nuo 2013 m. balandžio 1 iki rugsėjo 1 d. galės vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą, apie tai raštu informavęs pensijų kaupimo bendrovę, ir toliau pensiją kaupti tik „Sodroje“. Tiesa, anksčiau kaupta suma liktų fonde ir būtų sumokėta žmogui tapus pensininku.
* Be to, nuo kitų metų į fondus bus pervedama nebe 1,5, o 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos „Sodrai“ (o tai valstybei per metus kainuos apie 0,5 mlrd. litų). Be to, nuspręsta laipsniškai mažinti atskaitymus fondams už pensijų kaupimą nuo įmokų ir turto.
* Be to, būsimieji pensininkai kitais metais nuo balandžio iki rugsėjo galės raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir savo lėšomis pradėti mokėti papildomas įmokas į pensijų fonde esančią kaupiamąją sąskaitą (nuo 2014 m. - 1 proc. pajamų, nuo 2016 m. - 2 proc.) ir papildomai iš valstybės gauti skatinamąją įmoką.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą