Pigios paskolos kainuoja brangiai

Įtartinas draudimo mokestis

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja gyventojus dėl pigias paskolas neva teikiančių užsienio bendrovių. Pastaruoju metu dėl tokių bendrovių tarnyba gavo ne vieną vartotojų skundą.

Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi vartotoja, prašydama išsiaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje įsisteigęs kreditorius “Joes Finance” pagrįstai prašo sumokėti 250 svarų sterlingų.

Vartotoja prašyme nurodė, kad, negalėdama gauti paskolos Lietuvos komerciniuose bankuose, nusprendė kreiptis į Jungtinėje Karalystėje įsisteigusią ir paslaugas internetu teikiančią įmonę “Joes Finance”. Pasak vartotojos, ši įmonė sutiko suteikti vartotojai 50 000 litų paskolą itin palankiomis sąlygomis - 8 metams ir taikant tik 3 proc. metines palūkanas.

Prieš sutarties sudarymą įmonė paprašė vartotojos pervesti 250 svarų sterlingų draudimo įmoką kaip garantą, nors sutartyje tokio mokesčio nebuvo nurodyta.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi vartotojos prašyme pateiktas aplinkybes, kreipėsi į Jungtinės Karalystės institucijas. Nuo 2005 metų būdama Finansinių ginčų sprendimo tinklo (“Financial Disputes Resolution Network”, FIN-NET) nare, tarnyba per šį tinklą tarnybinės pagalbos paprašė Finansinių paslaugų ombudsmeno instituciją.

Finansinių paslaugų ombudsmeno institucija nurodė, jog asmuo, teikiantis kredito paslaugas Jungtinėje Karalystėje, turi turėti Sąžiningos prekybos biuro arba Finansinių paslaugų institucijos išduotą licenciją.

Neįtikėtinos palūkanos

Oficialiame tinklalapyje, kuriame skelbiami visi licencijas turintys kredito paslaugų teikėjai, vartotojos prašyme nurodyto kredito paslaugos teikėjo nėra. Finansinių paslaugų ombudsmeno institucija taip pat pastebėjo, jog vartotojos pateiktos kredito sutarties forma yra netradicinė, o taikoma palūkanų norma (3 proc.) yra daug mažesnė už kredito paslaugas Jungtinėje Karalystėje teikiančių asmenų paprastai taikomą palūkanų normą.

Be to, kredito sutartyje nėra nurodyta kredito kainos metinė norma, kuri apima ne tik palūkanų dydį, bet ir bet kokius papildomus mokesčius. Šios normos nurodymas kredito sutartyje yra privalomas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus. Įvertinusi visą surinktą informaciją, tarnyba mano, jog įmonė “Joes Finance”, gavusi vartotojos pervestą draudimo įmoką, 50 000 litų paskolos galėjo ir nebesuteikti, o vartotoja prarastų įmokėtus pinigus.

Britų firma... Karibuose

Tarnyba taip pat gavo vartotojo skundą, kuriame jis nurodė, kad internetu į Jungtinėje Karalystėje esančią įmonę investavo 230 JAV dolerių už 300 proc. palūkanas

3 dienoms. Tačiau dabar nei atgauna pinigų, nei sulaukia atsakymo.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba per FIN-NET tinklą kreipėsi į Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų ombudsmeną, šis nurodė, kad minėta įmonė Jungtinėje Karalystėje neregistruota, nurodyto adreso nėra, telefono kodas ne Jungtinės Karalystės, o interneto puslapis gali būti registruotas Karibuose.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja, jog būtina itin atidžiai pasirinkti finansinės paslaugos teikėją tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse ir, jeigu įmanoma, paieškoti apie įmonę informacijos internete.

Informacija

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, kad 2010 metų kovo mėnesį tarnyba buvo priimta į Pasaulinį finansinių paslaugų ombudsmenų tinklą, kurio svarbiausias tikslas - bendradarbiauti keičiantis patirtimi bei idėjomis ir plėtoti tarptautinių ginčų nagrinėjimo praktiką.

Dalyvaudama minėtuose finansinių ginčų sprendimo tarptautiniuose tinkluose Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali ginti Lietuvos vartotojus, besinaudojančius finansinėmis paslaugomis ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose valstybėse.

Komentaras

Tomas ULPIS

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas

Tai turėtų būti vertinama kaip sukčiavimas. Manau, kad 300 proc. ar panašios palūkanos - nėra realios. Reikėtų žmonėms protingumo faktorių prisiminti tokiais atvejais. Vėlgi žmonės turėtų atkreipti dėmesį, koks tai tinklalapis, kokia bendrovė. Reikėtų atkreipti dėmesį pirmiausia į tų skolinimo variantų galybę - Lietuvoje taip pat yra labai daug paskolas teikiančių bankų ir bendrovių, o galiausiai pažiūrėti į palūkanas Europos mastu - jos smarkiai neturėtų skirtis. O keli šimtai procentų palūkanų labiau panašu į sukčių pinkles. Nerealūs skaičiai, nerealūs tokie dalykai. Todėl reiktų atkreipti dėmesį į tai ir saugotis tokių pranašų, kurie siūlo tokias palūkanas.

Neatlikus tyrimo neaišku, sukčiai lietuviai ar užsieniečiai. Taip pat priklauso, kur yra tarnybinės duomenų stotys, kurios palaiko galimų sukčių tinklalapius. Jeigu tai susiję su užsienio valstybe, tada kreipiamasi į kolegas užsienyje prašant pagalbos.

Tokios sumos - keli šimtai - nėra didelė žala ir tyrimus atlieka prokuratūra. Lietuvos kriminalinės policijos biuras dėl sukčių išviliotų stambesnių sumų tyrimų šiuo metu neatlieka.

Tai, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimų apie naują sukčiavimo būdą, prakalbo, turėtų veikti prevenciškai, nes kol kas masiškų tokio pobūdžio sukčiavimų nepastebėjau.