Pirmas žingsnis naujo terminalo statybose

Rytoj iškilmingai bus įkasta kapsulė, pažyminti geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę rekonstrukcijos pradžią. Tai pirmasis žingsnis įgyvendinant visą didžiulį naujo keleivių ir krovinių terminalo statybos projektą. Jeigu nebus didelių kliūčių, naujas terminalas Klaipėdoje turėtų atsirasti po dvejų metų.

Keleivių ir krovinių terminalo (KKT) statybos Klaipėdos uoste šalia naujosios perkėlos idėja svarstyti pradėta dar 2005 m. Šiandien visas keleivių srautas eina per Jūrų perkėlos terminalą pietinėje uosto dalyje, atokiau nuo miesto. Laivai, kurie plukdytų tik keleivius ir jų transporto priemones, į mūsų uostą kol kas neplaukia. Manoma, jog kartu su KKT galėtų atsirasti ir keleivinių keltų linijos į Skandinaviją.

Finansuoja geležinkeliai

Penktadienį pradedama geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę statyba. Šis projektas jau labai seniai figūravo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos geležinkelio plėtros programose.

Šis tiltas - vienintelė galimybė geležinkeliu patekti tiek į jūrų krovinių kompaniją "Bega", tiek į "Baltijos" laivų statyklą, tiek į UAB "Klaipėdos laivų remontas". Jau ir seniau norėta rekonstruoti senąjį tiltą, planuota 6alia jo pastatyti dar vieną, kad atsirastų atskiras įvažiavimo kelias ir į "Begą", ir į "Baltiją", susiformuotų dvikelis jungtyje tarp "Draugystės" stoties ir minėtų kompanijų.

Nusprendus statyti KKT, projekto tikslai nepasikeitė. Bus pastatytas antras tiltas, senasis bus pailgintas, kad atsirastų dar viena nava ir būtų galima sujungti dvi teritorijos dalis, kuriose įsikurs KKT - senąją tarp geležinkelio ir Kuršių marių bei neseniai prijungtą prie uosto (tarp Minijos gatvės ir 201 geležinkelio kelio).

Šio projekto užsakovė buvo Uosto direkcija, ji gavo ir leidimą statybai. Tačiau lėšas objekto statybos darbams skyrė AB "Lietuvos geležinkeliai", tad direkcija užsakovo pareigas perdavė jai. Viaduko rekonstrukcija - pirmas su KKT susijęs objektas, kuris jau pradedamas statyti.

Kainuos per 10 mln. Lt

Geležinkelio 51,45 m ilgio viadukas per Varnėnų gatvę buvo pastatytas 1985 m. įgyvendinant antrosios perkėlos projektą. Vietoje jo dabar bus pastatyti 2 viadukai, kurių kiekvieno ilgis - 85 m. Kiekvieną viaduką sudarys gelžbetoninių atramų, sijų ir perdangos plokščių konstrukcija. Abiejų viadukų bendras plotis - 11,3 m. Rekonstruojamo geležinkelio bendras ilgis siekia apie kilometrą. Sutarta viaduko rekonstravimo kaina - per 10 mln. Lt.

Statinio konstrukcijoms bus panaudota 1 003 kub. m betono, 134 tonos plieninės armatūros. Kiekvieną viaduką laikys po 8 gelžbetonines atramas. Vien tik monolitinių gelžbetonio polių įrengimui bus panaudota 123 kub. m betono. Atramoms įrengti bus sunaudota 420 kub. m betono ir 47 tonos metalo armatūros. Perdangų plokštėms reikės dar 460 kub. m gelžbetonio.

Geležinkelio viaduko rekonstravimo projektą uosto direkcijos užsakymu parengė UAB "Kelprojektas". Statybos darbų generalinis rangovas - UAB "Hidrostatyba", su ja dirbs ir UAB "Viadukas".

Rekonstravimo darbus numatoma baigti 2011 m. antrą ketvirtį.

Ateities terminalas

Jau baigiami ir kitų pagrindinių KKT infrastruktūros objektų projektavimo darbai. Visiems projektavimo darbams, įskaitant ir minėto viaduko, 50 proc. lėšų skyrė Europos Sąjunga, o kitą dalį - uosto direkcija. Bendra visų sutarčių suma - per 6 mln. Lt.

Birželio viduryje turi būti baigtas techninis jūrinės dalies projektas ir gauta ekspertizės išvada jį tvirtinti. Tada prasidės viešojo pirkimo procedūros rangovui parinkti. Tai - antras žingsnis KKT statybos projekte.

Pačiame terminale bus pastatytas pirsas, prie kurio galės švartuotis 2 ro-ro arba keleivinio tipo laivai. Jis turės dvi reguliuojamas rampas. Tai - naujas dalykas Klaipėdos uoste, nors jis yra vienas iš lyderių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje pagal ro-ro pervežimus. Šis terminalas galės priimti didžiausius Baltijos jūroje dirbančius ro-ro tipo laivus. Be to, jis dar turės perspektyvą tiek gylio, tiek laivų ilgio prasme.

Laikinai uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas einančio Algirdo Kamarausko teigimu, statant šį terminalą bus įvertinti netgi galimi laivų parametrų pasikeitimai. Pasak jo, per artimiausius du dešimtmečius tame terminale bus galima priimti visų tipų laivus.

Laikinasis uosto direkcijos vadovas A. Kamarauskas mano, jog pastačius naują terminalą galėtų atsirasti keleivinių keltų linijos į Skandinavijos šalis.

Būsimame terminale dar planuojama įrengti per 300 m ilgio krantinę su stacionaria rampa. Joje galės švartuotis tiek ro-ro tipo, tiek ir krovinius gabenantys ant denio laivai.

Skaičiuojama, kad jūrinės projekto dalies infrastruktūros įrengimas atsieis 150 mln. Lt. A. Kamarausko teigimu, žinant, kad statybų kainos yra sumažėjusios, tikimasi, jog reali kaina turėtų būti mažesnė.

Be to, pernai buvo keičiama techninė užduotis, šiek tiek sumažintas pirso plotis, tad tikimasi, kad kaina sumažės dar keliasdešimt milijonų litų.

Tiks ir kruiziniams laivams

Beje, KKT pagerins ir kruizinių laivų priėmimo sąlygas Klaipėdos uoste. Šiandien uoste yra tik viena 340 m ilgio kruizinių laivų krantinė, prie kurios vienu metu prišvartuoti dviejų didesnių kruizinių laivų negalima.

KKT bus galima švartuoti ir kruizinius laivus, nes tai bus specializuotas terminalas, kuriame vienu metu galės būti aptarnaujami trys laivai.

Neseniai Klaipėdos uosto locmanai Danijos jūrų instituto treniruoklyje, kuriame yra sumodeliuotas Klaipėdos uostas, mokėsi statyti laivus prie būsimo KKT. Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius sako, kad šis naujojo terminalo projektas parengtas labai racionaliai, nebus jokių problemų statyti laivus tiek prie pirso, ir tiek prie krantinės.

Trijų sankryžų projektai

Trečias projekto žingsnis - sprendžiamos trijų Baltijos prospekto sankryžų su skersinėmis gatvėmis problemos. Mokslininkų teigimu, transporto srautas į KKT šiomis pagrindinėmis transporto arterijomis sudarys tik 5 proc. Didžiausia problema šiandien - miesto transporto kamščiai.

Manoma, kad kol išaugs krovinių srautai į KKT, Minijos g. ir Baltijos pr. sankryža gali būti vieno lygio. Šiam projektui įgyvendinti reikėtų kelių milijonų litų. Su visas tris sankryžas projektuojančiais specialistais sutarta, jog jie parengs du minėtos sankryžos variantus: be laikino vieno lygio varianto ir tunelio tipo (įvažiavimo kelias į KKT eitų po Minijos gatve). Taigi bus turimas projektas ateičiai, kai atsiras poreikis ir bus lėšų.

Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžoje bus statoma estakada, sujungsianti Šilutės plentą, nes būtent šia kryptimi eina pagrindinis miesto transporto srautas. Taikos pr. ir Baltijos pr. sankryžoje bus suformuotas tunelis (Baltijos prospektas "palįs" po Taikos prospektu).

Problemos

Įgyvendinant tokios didžiulės apimties projektą iškyla nemažai problemų. Viena jų - gyventojų iškeldinimas, jų turto išpirkimas. Uosto direkcija jau pasirašė sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl namų Nemuno g. 75 ir 91, kuriuose yra socialiniai būstai, nugriovimo. Gyventojų iškeldinimo išlaidas apmokės uosto direkcija.

Nemuno g. 95 name yra privatūs butai. Jų gyventojų turtas jau įvertintas, klausimai sprendžiami. Taip pat baigiami įgyvendinti ir privačių valdų paėmimo visuomenės naudai projektai.

Didžiausia problema - bendrovės "Baltis Art" nuomojamas sklypas, patenkantis į būsimo KKT teritoriją. Vyksta teisminis procesas. Tikimasi teigiamo sprendimo, leisiančio nutraukti su bendrove žemės nuomos sutartį.

Dalia BIKAUSKAITĖ