Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai galvoja tik kaip iš savo klientų išpešti kuo daugiau naudos. O politikai, veikiami dideliais finansiniais ištekliais pasigirti galinčių lobistų, priiminėja tik komerciniams bankams naudingus teisės aktus. Kadangi skandinaviški bankai užima didžiąją dalį Lietuvos rinkos, jie lengvai gali derinti savo veiksmus ir tą daro. Apie tai vakar konferencijoje, kurioje dalyvavo ir komercinių bankų atstovai, kalbėjo Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė.
Bankai tesiekia pelno
Vakar Seime Lietuvos bankų klientų asociacija surengė konferenciją, kurios metu bandė atkreipti dėmesį susirinkusių komercinių bankų, Lietuvos banko, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dėmesį į bankininkystės sektoriaus problemas. Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas R.Paukštė jų išvardijo daugybę.
„Pagrindinės problemos iškyla, kai gyventojai iš komercinių bankų skolinasi nekilnojamajam turtui įsigyti, nes sutartys yra labai sudėtingos, žmogus negali visko suplanuoti trisdešimčiai metų į priekį. Todėl, kai jis atsiduria sunkioje padėtyje, bankai ne tik kad jam nepadeda, o priešingai: stengiasi kuo labiau žmogų išnaudoti. Bankai dirba ne Lietuvos žmonėms, o savo pelnui. Bankai turėtų atsisukti į Lietuvos žmones, Lietuvos ekonomiką ir galvoti apie savo naudą tik tada, kai naudą atneša klientams“, - sakė R.Paukštė.
Painūs sutarčių tekstai
Asociacijos vadovas akcentavo, kad bankų klientams tiesiog nesudarytos galimybės įsigilinti į pasirašomas sutartis.
„Asociacija nuolat sulaukia gyventojų nusiskundimų, kad jiems ne tik nesuteikiama galimybė palyginti skirtingų bankų kreditavimo sąlygas, bet ir neskiriama pakankamai laiko susipažinti su pasirašoma sutartimi. Klientai turėtų savo parašą dėti tik nuodugniai įsigilinę į visas sąlygas. Tačiau ar tai įmanoma, esant dabartinei situacijai? Pabandžiau nueiti į bankus ir paprašyti sutarties bendrosios dalies. Pasirodo, ją galima gauti tik tuomet, kai atnešęs prašymą kreditavimui kartu su visais tam reikalingais dokumentais gausi banko sutikimą kredituoti. Argi tada klientas, sugaišęs kokius du mėnesius, kreipsis į kitą banką, kur ir vėl gali patirti tą patį?“ - retoriškai klausė R.Paukštė.
Įtaria kartelį
Pasak jo, kita didelė problema yra ta, kad keli skandinaviški bankai turi milžinišką Lietuvos rinkos dalį ir nebelieka konkurencinės aplinkos.
„Tai viena iš priežasčių, dėl kurių mes su bankais negalime pasiekti normalių santykių. Štai neseniai bankai kone vienu metu keliskart pabrangino savo operacijas, atliekamas grynaisiais pinigais. Kai beveik vienu metu ir beveik vienodai užkėlė kainas, tai iškart kyla įtarimas apie kartelinį susitarimą, apie suderintus veiksmus. Ypač įtarimą stiprina faktas, kad bankų Lietuvos rinkoje yra labai mažai, veiksmus suderinti jiems nėra sunku. Negalima skubinti proceso, kuris gal ir yra pažangus, tačiau kai mes turime tiek daug pažeidžiamų žmonių. Ypač kaimo vietovėse, rajonuose. Juk reikia pripažinti, kad toli gražu ne visi turi internetą. Todėl aš labai prašau bankų atsižvelgti į silpnesniuosius ir netaikyti tokių didelių įkainių už operacijas grynaisiais pinigais“, - dėstė R.Paukštė.
Spaudžia politikus
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas atkreipė dėmesį ir į vieną keistą tendenciją: pernai rudenį Europos centrinis bankas tarpbankines palūkanas sumažino iki rekordiškai mažo dydžio - 0,25 proc. Tačiau dalis žmonių, ėmę paskolas eurais su kintančiomis palūkanomis, nieko nepajuto, mėnesinės įmokos jiems nesumažėjo.
„O sumažėti tikrai turėjo. Kiekvienas žmogus turėtų kreiptis į konkretų banką. Nereikia bankų bijoti. Būtina eiti ir aiškintis, nes kitaip niekas nesikeis. O jei komercinis bankas nesileis į kalbas, galima kreiptis į Lietuvos banką, kuris turi ginčų nagrinėjimo komisiją“, - patarė Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius.
R.Paukštės teigimu, komerciniai bankai, turėdami milžiniškus finansinius išteklius, sėkmingai veikia politinius procesus.
„Koordinuota lobistinė veikla, bankų atstovų aktyvus dalyvavimas politiniuose procesuose, dideli finansiniai interesai ir finansinis pajėgumas - visa tai lemia, kad bankų interesų gali būti paisoma daugiau nei kitų ūkio subjektų ar visuomenės grupių. Atėjus krizei iškovotos neproporcingai didelės teisės ir bankams palikti labai dideli veikimo svertai leido jiems efektyviai perkelti finansinį skausmą likusiai visuomenės daliai: pasiskolinusiems namų ūkiams, firmoms, mokesčių mokėtojams, taupytojams“, - akcentavo R.Paukštė.
Skandinavijoje geriau
Kaip dar vieną problemą jis išskyrė VILIBOR apskaičiavimą.
„Dėl šios problemos - VILIBOR staigaus išaugimo - žmonės už paskolas litais ėmė mokėti milžiniškas palūkanas. Ir tie, kurie nebepajėgė išsimokėti, buvo priversti prarasti būstą kartu su jau įmokėtais pinigais, ir dar likti skolingi bankams. Nes pinigų, gautų pardavus būstą, neužteko padengti visai paskolai. Kaip po to žmogus gali jaustis? Ar bankų darbuotojai važiavo į savo pagrindinius bankus Skandinavijoje perimti gerojo skandinaviško patyrimo, kaip elgtis su klientais? Kažkodėl mes apie tai negirdime“, - tvirtino R.Paukštė.
Advokatas Vytautas Kalmatavičius palygino tų pačių bankų sudaromas sutartis Lietuvoje ir Skandinavijoje. Pasirodo, pas mus jos daug nepalankesnės klientams. Visų pirma, Lietuvoje sutartys nuo 3 iki 10 kartų ilgesnės nei Skandinavijoje.
„Lietuvoje naudojamos bankų sutartys yra sudėtingi teisiniai dokumentai, nelengva jas skaityti ir suprasti profesionalui. Apie vartotoją nė nekalbu“, - tvirtino teisininkas.
Be to, anot V.Kalmatavičiaus, Lietuvoje bankai su klientu sutartį nutraukti ir jį į gatvę išmesti gali net ir dėl įmokų vėlavimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo paties žmogaus: ligos atveju, darbo netekimo atveju ir t.t. Be to, delspinigiai, baudos Lietuvoje yra didesni net ne procentais, o keliais kartais. Ir dar: Skandinavijoje papildomai įkeičiamo turto, priešingai nei Lietuvoje, reikalaujama tik tada, kai turto vertė sumažėja dėl paskolos gavėjo ar įkeisto turto savininko kaltės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą