Rusijai paskelbus embargą lietuviškos produkcijai, kalbama ne tik apie subsidijas maisto produktams, bet ir 5 proc. siekiantį lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą daržovių augintojams ir mėsininkams.
Pirmadienį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su mėsos ir pieno perdirbėjų, daržovių augintojų atstovais pasitarti dėl Rusijos įvestų apribojimų žemės ūkio ir maisto produktų importui iš ES bei galimų rinkos reguliavimo priemonių taikymo. Pasak ministrės, pieno sektoriuje embargas paliečia keturias įmones, eksportavusias į Rusiją, kurios per dieną surinko 1400 tonų perteklinio pieno. Pienininkai esą prašo subsidijuoti šiuos praradimus, kuriuos vėliau Lietuva išsiieškos iš EK. Skaičiuojama, kad subsidijoms per mėnesį reiktų apie 20 mln. litų. Būtent tokią sumą pienininkai praranda dėl eksporto ribojimo į Rusiją.
Mėsos sektoriaus atstovai taip pat prašo subsidijuoti dalį praradimų, artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kokio dydžio subsidijų mėsininkams reikia.
"Ir, aišku, visi kėlė tą klausimą dėl PVM - tiek ir daržovių augintojai, tiek ir mėsos augintojai, kad būtų PVM sumažintas, kad galėtų būti konkurencinga su kitų valstybių mėsa, tiksliau, kad konkurentu netaptų turgus, kas dabar vyksta", - sakė V. Baltraitienė.
Klausiama, kiek galėtų PVM mažėti, ministrė tikslaus atsakymo neturėjo - esą tai reikia skaičiuoti, bet prašoma jį mažinti iki 5 proc.
"Bet tą sprendimą jau turėtų priimti politiniu lygmeniu. Ar bus toks sprendimas priimtas, ar ne - nežinau, bet mes perduosime mūsų perdirbėjų ir gamintojų prašymą", - pabrėžė V. Baltraitienė.
Labiausiai PVM mažinimu suinteresuoti mėsos perdirbėjai ir daržovių augintojai.
Žemės ūkio ministerija laukia konkrečių perdirbėjų, augintojų pasiūlymų raštu. Juos gavus, pasiūlymai bus teikiami Vyriausybei ir EK.
Skaičiuojama, kad pieno sektorius dėl embargo Rusijai patirs 20 mln. litų nuostolį, mėsininkai nuostolius dar skaičiuoja.
"Vilkyškių pieninės" direktorius Gintaras Bertašius kalbėjo, kad galima perdirbti visą pieną, tačiau kyla klausimas dėl jo supirkimo kainos. Dėl to esą šiuo metu ir reikalinga valstybės parama.
"Šiandien reikalinga supirkti pieno produktus, organizuoti intervencinius pirkimus arba subsidijuoti pieno produktų gamybą, nes keturios įmonės 1400 tonų pieno kasdien perdirbdavo į produktus, skirtus Rusijai. Mums svarbu gauti paramą nebūtinai šiandien, bet svarbu žinoti, kad jinai tokia bus", - patikslino jis.
G. Bertašius sutiko, kad jiems taip pat padėtų PVM lengvata, tai skatintų didesnį vidaus vartojimą. Iš Rusijos pasienio jau grįžo du "Vilkyškių pieninės" vilkikai su 30 tonų Rusijos rinkai skirtos produkcijos. Tiesa, pienininkų atstovas dėl pieno pertekliaus neprognozavo pieno produktų pigimo.
"Tai pienas, jeigu bus valstybės parama, jis neturėtų pigti arba pigti nedaug", - sakė G. Bertašius.
Vaisių ir daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė nuogąstavo, kad jeigu valstybė nepagelbės, tai kai kuriems ūkiams reikš bankrotą - yra įsipareigojimai bankams, užaugintų morkų kiekio šiemet, ko gero, nepavyktų parduoti Lietuvoje. Lietuvoje daržovių ūkių, eksportuojančių į Rusiją, nėra daug, tačiau esą nukentės ne tik šie augintojai, bet ir kiti, smulkesni augintojai, nes į Rusiją iškeliaudavo pati konkurencingiausia produkcija, kuri dabar pasiliks Lietuvoje.
"Tai reiškia, kad sunkiau bus parduoti produkciją ir smulkesniems ūkiams", - teigė Z. Cironkienė.
Daugiausia į Rusiją Lietuva eksportuodavo morkas ir bulves. Vaisių ir daržovių augintojų asociacijos vadovė aiškino, kad bulves jau šiais metais buvo draudžiama eksportuoti, tad kai kurie gamintojai prie šių pokyčių jau prisitaikė.
"Daržovės yra labiausiai gendantis produktas, ir dalis vilkikų, kurie buvo nukreipti į Rusijos rinką, turiu omeny Ispanijos, Olandijos, Belgijos vežėjus, jiems iš tikrųjų šiandien su salotomis neapsimoka vilkikus apgręžti. Tai dalis tos produkcijos nusės Baltijos šalyse, ir jau dabar augintojai mato, kad kainos drastiškai pradėjo kristi, dar prieš savaitę, kai buvo paskelbtas draudimas Lenkijai įvežti daržoves", - tęsė ji.
Z. Cironkienė vylėsi, kad vaisių ir daržovių sektoriuje EK pirmiausia įsijungs krizių valdymo mechanizmas. Vien morkų augintojai patirs iki 15 mln. litų nuostolį, o visame sektoriuje kris kainos.
"Biovela Group", kuri į Rusiją eksportuoja trečdalį savo produkcijos, generalinis direktorius Virginijus Kantauskas pripažino, kad Rusijos draudimas buvo netikėtas.
"Valstybė turi atsižvelgti į force majeur sąlygas, Pabaltijo valstybės yra jautrios šitai Rusijos rinkai. Kadangi mes kaimynai ir mūsų produkciją - tiek pieną, tiek mėsą, buvo pamėgę ir atstumas leidžia ten nuvežti greitai ir operatyviai, todėl ir visos rinkos buvo patrauklios. Viršpelnių gal ir nebuvo uždirbama, bet apskritai rinka buvo palanki", - kalbėjo V. Kantauskas.
Jo manymu, kalbama ne apie valstybės paramą konkrečioms įmonėms, o apie paramą pačiai rinkai, tai - subsidijos, PVM lengvata.
"Biovela Group" , prekiaujanti 30 valstybių, kol kas savo gamybos tempų nemažina, tačiau neatmeta, kad ateityje gali būti ir darbuotojų atleidimų, nors nė viena įmonė kol kas to nesvarstė. Žemės ūkio ministrei V. Baltraitienei užsiminus apie ritualinio skerdimo įteisinimą, V. Kantauskas neatmetė, jog tai pagelbėtų.
"Kai šiandien neturi ritualinio skerdimo, negali sakyti, kad tai padės. Kai bus ritualinis skerdimas, ir pirkėjai kitaip pažiūrės. Jeigu iš esmės klausia, ar tu gali paskersti ritualiniu skerdimu, sakai "ne, pas mus negalima", tai diskusijos nutrūksta. Bet kai šis ritualinis skerdimas buvo, nedidelį kiekį pardavinėdavome", - sakė "Biovela Group" vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą