Griūdamas ekonominis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) galiūnas baigia paspausti po savimi ir visą likusį pasaulį. Galime įtarti, kad nuopuolį patiria ir JAV simboliu tapęs "Coca-Cola" ženklas.
Šiandien vargu ar atsiras daug žmonių, kurie paneigs, kad Amerikos simbolis yra ne vien "Coca-Cola", bet ir itin daug kalorijų turintys "McDonald’s" mėsainiai ir sūrainiai, tarp grakščių vietos dangoraižių sunkiai
šlitiniuojantys putlūs storuliai. Jau seniai ne paslaptis, kad visi šie dalykai susiję daug glaudžiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Per kelias kartas nepaprastai kaloringas maistas ir gėrimai atvedė amerikiečius į vergiją, kurios priklausomybės užatlantėje dabar lyg ir bandoma kratytis.
Populiarėja besivystančiose šalyse
Tai rodo ir nesena statistika. Pavyzdžiui, 2008-ųjų liepą Atlantoje įsikūrusi gaiviųjų gėrimų bendrovė "Coca Cola Company" paskelbė "įspūdingus" veiklos rezultatus. Girdi, visame pasaulyje grynosios veiklos pajamos išaugo 17 proc., o veiklos pajamos - 18 proc. Ir tiktai "lyg tarp kitko" buvo užsiminta, kad ketvirčio pelnas, tenkantis vienai akcijai, sudarė 0,61 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerio ir, palyginti su užpraėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 23 procentais.
Tačiau dar didesnį dėmesį atkreipia kitas dalykas. Iš pačios kompanijos pranešimo spaudai aiškėja, kad kompanijos apyvartos augimą "nulėmė bendrovės tarptautinė veikla". "Sparčiai didėjo pardavimas augančios ekonomikos šalyse, įskaitant Kiniją, Turkiją, Indiją, Rytų Europą, Pietų Euraziją, Šiaurės ir Vakarų Afriką bei Vidurio Rytus", - sakė bendrovės prezidentas ir generalinis direktorius Muhtaras Kentas. Tuo tarpu "Coca-Cola" tėvynėje Šiaurės Amerikoje, pasirodo, kompanijos gėrimų pardavimas neaugo. Neatmetama tikimybė, kad ir dėl to, jog amerikiečiai suprato, kad iš "Coca-Cola" gėrimų yra daugiau žalos nei naudos.
Sunku pasakyti, sutapimas ar ne, tačiau būtent tuo metu "Coca Cola Company" staiga prisiminė, kad, pavyzdžiui, vienas garsiausias jos gaminamų gėrimų "Coca-Cola" esą yra neįtikėtinai ekologiškas. "Be konservantų. Be dirbtinių kvapiųjų medžiagų. Nuo 1886 m.", - 2008 m. rugsėjį toks šūkis atsirito ir iki Lietuvos. "Dabar labiau nei bet kada anksčiau žmonės nori tiksliai žinoti, kas sudaro jų vartojamą maistą ir gėrimus. "Coca-Cola" kompanija etiketėse ir internete visada teikdavo tokią informaciją. Tiesiog norime, kad žmonės sužinotų, jog jų mėgstamam gėrimui visada buvo naudojami natūralios kilmės priedai", - Amerikos įmonės kampaniją lietuviams tuomet trumpai pristatė "Coca-Cola Baltic Beverages" viešųjų ryšių specialistė iš Estijos Anike Lamp.
Dabar informacija apie "Coca-Cola" tarytum it apie tyrą lyg šaltinio vanduo gėrimą atsirado mūsų spaudoje publikuojamose reklamose.
Specialistas painiojosi
Vis dėlto kai kurie "Respublikos" skaitytojai suabejojo "Coca-Cola Company" reklamos teisingumu. Ir pirmiausia dėl to, kad, pavyzdžiui, įsigijęs gėrimo skardinę Italijoje tarp jos priedų gali rasti paslaptingąjį E 150d, kuris, tarkim, nėra deklaruojamas ant Lietuvoje pardavinėjamų "Coca-Cola" buteliukų. Įtarimų skaitytojams sukėlė ir fosforo rūšis. Skaitytojų nuomone, abu šie komponentai yra ne kas kita, o konservantai.
"Respublika" išsiaiškino, kad ne viskas taip paprasta. Mūsų šalyje galiojanti įvairių priedų klasifikacija painoka. Gali būti, kad šitaip padaryta specialiai. Tam, kad tokios kompanijos kaip "Coca-Cola Company" galėtų visu balsu rėkti, jog jų gėrimuose nėra konservantų, nors kiti konservantus primenantys priedai egzistuoja. Tai parodė ir "Respublikos" bendravimas su Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (KVMVT) vadovu Ričardu Kliučinsku.
Iš pradžių valdininkas telefonu "Respublikai" pareiškė, kad "visi E raide prasidedantys priedai ir fosforo rūgštis yra neabejotini konservantai". Sakė, kad tai ne galutinė nuomonė, nes šiuo klausimu būtina pasitarti su specialistais. Po kurio laiko atskambinęs R.Kliučinskas dar kartą patvirtino, kad "pagal Europos Sąjungos klasifikaciją minėti priedai priskiriami prie konservantų". "E 150d naudojamas gaminant kepimo miltelius, mėsos konservus, vaisvandenius - pastarųjų rūgštingumui sumažinti. Leistina dozė - iki 70 miligramų vienai kūno masei (apie 70 kg). Fosforo rūgštis gaunama kaitinant cukrų su šarmu. Leistina dozė - 200 miligramų vienai kūno masei", - dėstė KVMVT vadovas.
Tačiau po kurio laiko sulaukėme dar vieno R.Kliučinsko skambučio. Šįkart jis jau sakė, kad, girdi, nei E 150d, nei fosforo rūgštis nėra konservantai, nes vienas - antioksidatorius, o kitas - dažiklis. Į klausimą, kuo skiriasi konservantas nuo antioksidatoriaus, KVMVT viršininkas atsakė šitaip: "Abu pailgina produkto galiojimo laiką. Tačiau vienas - naikindamas mikrobus, o kitas - saugodamas produktą nuo oksidavimosi".
Anot kai kurių "Respublikos" šaltinių, toks specialisto painiojimasis galėjo būti neatsitiktinis. "Vilniuje jau seniai žinoma, ką žurnalistams atsakyti apie įtakingos ir pinigingos kompanijos gėrimus. O Kaune, matyt, meluoti dar neįpratę", - ironizavo vienas šaltinis.
ANONSAS. Rytojaus "Respublikoje" skaitykite, kaip Amerikos "Coca-Cola" gamintojas naikina tautinę vaisvandenių pramonę. Parašas po nuotr.
KOMENTARAS
Gintautas DIRGĖLA
"Coca Cola Hellenic Botling Company" viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovas Baltijos valstybėse Pakuotėje nurodytas E 150d yra tas pats, kas ant lietuviško buteliuko nurodytas maisto dažiklis karamelės spalvos. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus galimas vienoks arba kitoks žymėjimas. Jei atkreipsite dėmesį į kitas pakuotes, vienur surašyta vienaip, o kitur - kitaip.
"Coca-Cola ir yra be konservantų. Ji neskelbia, kad nenaudoja dažiklių, tačiau yra be konservantų".
Indrė LAUCIŪTĖ, Vidmantas UŽUSIENIS
"Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą