Prestižinių būstų klaipėdiečiai nebenori

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto ekspertai, atsižvelgdami į augančias žmonių pajamas, gana stiprią ir stabilią ekonomiką bei nemažą poreikį, būsto kainų burbulo sprogimo kol kas neprognozuoja. Tačiau nenumatoma ir staigių kainų šuolių - nuo to turėtų apsaugoti aukštos dabartinės.

Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Klaipėdos regiono vadovas Gediminas Valantinas pastebi, kad būsto kainos uostamiestyje nuo metų pradžios padidėjo apie 15 proc. Augimas, anot jo, stabilizavosi - tokių šuolių, kokie buvo prieš kelerius metus, kai pardavus butą už 100 tūkst. litų po savaitės jau būdavo siūloma 150 tūkstančių, nebėra.

Tiesa, nuo 2005-ųjų pabaigos, kai pastebėta, jog kainos stabilizuojasi, iki pirmojo šių metų ketvirčio naujos statybos būstas, ypač prestižinis, brango dvigubai. Šį šuolį G. Valantinas aiškina tuo, jog dar prieš dvejus metus statybų prestižinėse vietose, pavyzdžiui, miesto centre ar Karklėje, nebuvo daug.

Bet koks nebevilioja

Beje, nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovės "Eika" analitikai pastebi, jog prestižinio būsto pardavimas Klaipėdoje per balandžio bei gegužės mėnesius sustojo. Priežastis - pernelyg išaugusios kainos ir didelė pasiūla.

Pranešama, jog per paskutiniuosius du mėnesius uostamiestyje buvo nupirkti tik septyni prestižiniais laikomi būstai, o, pavyzdžiui, pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo parduota triskart daugiau.

Taigi "Eikos" analitikai prognozuoja, jog artimiausią pusmetį prestižinio būsto pirkimas Klaipėdoje mažės ir toliau, o ekonominės klasės butų, kurių kaina neviršija 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą, paklausa bus stabili. Šiame rinkos segmente per pastaruosius dvejus mėnesius buvo parduota net pusė pasiūlytų butų.

G. Valantino teigimu, uostamiestyje paklausa nekinta jau keletą metų - labiausiai perkami yra 55-65 kvadratinių metrų ploto, 2-3 kambarių butai. Rinkdamiesi butą pirkėjai atsižvelgia ir į socialinę bei inžinerinę infrastruktūrą - kad arti būtų parduotuvė, vaikų darželis ar mokykla, susisiekimas būtų patogus. Be to, kreipiamas dėmesys ir į tai, ar bus kur pastatyti automobilį, nes šiuolaikinė šeima paprastai turi net ne vieną transporto priemonę.

"Principas parduoti ir parduoti kuo brangiau nebeturėtų daryti įtakos kainoms. Jau šiuo metu yra pastebima, kad klientai tampa išrankesni ir nepuola pirkti pirmo pasitaikiusio buto", - sakė G. Valantinas.

Beje, prognozuodamas kainų stabilizavimąsi jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaina turėtų atitikti prekę. Pasak G. Valantino, šiuo metu bet kokioje, net ne ypač patogioje vietoje esančių naujų butų kainos uostamiestyje prasideda nuo 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

"Kur nėra parduotuvės, gero susisiekimo, kainos turėtų kristi, susitvarkyti", - įsitikinęs jis.

Į šiaurę ir pietus - mažiau

G. Valantino teigimu, aukštos būsto kainos mieste skatina ieškoti individualaus namo.

"Renkamasi, ar mokėti kokius 7 tūkstančius litų už kvadratinį buto metrą, ar, pavyzdžiui, 3 tūkstančius už namo", - sakė jis.

Šiemet balandį individualių namų, stovinčių šalia Klaipėdos, kainos siekė 3-5 tūkstančius litų už kvadratinį metrą. Be to, namų kainos į viršų stiebiasi nežymiai - po 10-20 proc. per metus, be tokių šuolių, kokie buvo butų rinkoje.

Tai, kad už Palangos plento kyla daugybė individualių namų kvartalų, lemia ir patogi gegografinė padėtis bei gerėjanti infrastruktūra - iš Gindulių ar Klemiškės pastačius viaduką iki Klaipėdos centro - vos kelios minutės automobiliu.

Individualios statybos plėtra Kretingos link mažesnė. "Galbūt dėl to, kad nėra socialinės ir inžinerinės infrastruktūros", - svarstė G. Valantinas.

Plėtra Ketvergių pusėn taip pat nėra didelė, o, pavyzdžiui, Karklėje bei Kunkiuose individualūs namai paklausūs, tačiau čia plėtrą stabdo Pajūrio regioninis parkas.

G. Valantino teigimu, populiarūs išlieka 150-200 kvadratinių metrų ploto gyvenamieji namai. Norima gyventi šalia prekybos centro, gyventojų aptarnavimo įmonių, darželių bei mokyklų, be to, turi būti patogus susisiekimas su kitais miesto kvartalais, asfaltuotos gatvės ir graži aplinka - upeliukas, miškelis.

G. Valantinas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2006-2007 metais Klaipėdos mieste potencialūs pirkėjai ieško žemės sklypų statyboms, o ne perka jau įrengtus namus, nes dauguma turi savo asmeninius troškimus ir vizijas apie svajonių būstą.

Prieš kelerius metus buvęs gana dažnas reiškinys pirkti žemės ūkio paskirties sklypus ir statyti juose gyvenamuosius namus, nyksta.

"Pasiūla yra milžiniška. Pagal šiuo metu paruoštus ir ruošiamus detaliuosius planus teritorijose, esančiose iki 15-20 kilometrų nuo Klaipėdos, bus galima apgyvendinti iki 150 tūkst. žmonių", - sakė G. Valantinas.  

Giedrė NORVILAITĖ