Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pradžioje darbo ieškojo 218,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų. Kol kas niekas neskaičiavo, kiek tarp jų yra bankų skolininkų, tačiau ir taip aišku, kad nemažai.
Prasiskolinusiems darbo netekusiems žmonėms turėtų būti itin sunku su bankais, nes, pasirodo, tam tikrų problemų su jais šiandien turi net ir dirbantys žmonės.
Kaune gyvenanti I.Š. šeima teigia pastaruoju
laiku vis dažniau susidurianti su banko bandymais spausti jų šeimą. “Nežinau, kodėl tai daroma. Abu su vyru dirbame, kaip ir numatyta sutartyje - algas pervedame į banko, su kuriuo esame sudarę sutartį dėl paskolos, sąskaitą. Didelių sutarties pažeidimų lyg ir nesame padarę, tačiau atsiradus net mažiausiam iš jų banko darbuotojai siuntinėja įspėjimus, skambina telefonu, tarytum būtume beviltiški skolininkai”, - “Respublikai” pasakojo vienoje Kauno komunalinių paslaugų įmonėje dirbanti I.Š.
Pasak jos, tie įspėjimai ir skambučiai jai nėra malonūs. “Tokiais atvejais pasijunti nekaip. Ypač tuomet, kai aplinkiniams girdint turi teisintis, kodėl bankui nurašant eilinę įmoką staiga pritrūko keliasdešimt litų atsiskaityti iki galo už tą ar kitą mėnesį”, - pasakojo kaunietė.
Aistros dėl keliasdešimties litų
I.Š. tvirtina, kad kas mėnesį mokant įmoką trūkumas atsiranda ne dėl jos kaltės. “Darbdaviai man atlyginimą moka du kartus - kaip avansą ir kaip algą. Anksčiau abi atlyginimo dalys buvo vienodos. Tačiau prasidėjus sunkmečiui buvo apkarpytas avansas. Jo mokėjimo terminas sutampa su įmokos bankui terminu. Dar prieš gerus keturis mėnesius avanso pinigų eilinei įmokai padengti užtekdavo ir dar likdavo. Dabar yra kitaip - vis pritrūkstame keliolikos ar keliasdešimties litų įmokai visiškai padengti”, - tvirtino Kauno gyventoja.
Pasak jos, tuomet ir sulaukiama laiškų ar skambučių. “Galbūt kai kas galėtų man papriekaištauti, kad galėčiau trūkstamą sumą palikti sąskaitoje nuo algos, ir problema būtų išspręsta. Tačiau taip jau susiklostė, kad mūsų keturių asmenų šeima gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir suėjus terminui pinigų paprasčiausiai sąskaitoje nebelieka. Be to, įmokų sumos nėra vienodos, jos įvairuoja, todėl ne visada pavyksta atsekti tikslų jų dydį. Bet trūkstamus pinigus bankas vis tiek nusiskaičiuoja - nuo mano algos. Tad ir nesuvokiu - koks tikslas banko darbuotojams mane trukdyti? Juk telefonu jau ne kartą esu jiems paaiškinusi, kad jie trūkstamą sumą, nors ir su nedideliu pavėlavimu, vis tiek gaus”, - stebėjosi I.Š.
Ji bijo, kad po keliasdešimties tokių įspėjimų bankas gali sugalvoti areštuoti, o vėliau iš varžytinių parduoti į skolą pirktą jos butą. “Juk tuose įspėjimuose nuolat pabrėžiama, kad netinkamai vykdau pagal paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, tad pagrindas ją nutraukti lyg ir yra”, - spėliojo kaunietė.
Bankai nusiteikę geranoriškai?
Andrius Vilkancas, Skandinavijos kapitalo banko “DnB Nord” atstovas spaudai, tvirtino, kad minėta klientė turbūt supainiojo sąvokas. “Ji gauna ne įspėjimus, o priminimus”, - skirtumą išdėstė pašnekovas.
Kuo tos dvi sąvokos skiriasi? A.Vilkanco tvirtinimu, skirtingai nei įspėjimas, priminimas yra informacinio pobūdžio dalykas, kuriuo primenama žmogui apie jo skolą. “Juk, pripažinkime, žmogus gali nesumokėti dalies įmokos arba net išvis jos neįmokėti pats to nežinodamas. Ypač tuomet, kai bankas jas nuskaito nuo sąskaitos, o klientas yra kažkur išvykęs, nesekė lėšų savo sąskaitoje judėjimo. Tuomet geranoriškai ir primename, kad žmogui atėjo laikas mokėti, kokia suma jam liko atsiskaityti. Priminime nėra numatytos jokios sankcijos žmogui. Nemanau, kad čia yra kas nors bloga”, - sakė A.Vilkancas.
“DnB Nord” atstovo spaudai tvirtinimu, problemų gali atsirasti tuomet, kai klientas pradeda vengti bendrauti. “Skolininkas turėtų mus informuoti apie savo problemas - pavyzdžiui, apie sumažėjusią algą. Jei taip nėra daroma, tuomet atsiranda įtampa, kuri nereikalinga nei bankui, nei klientui”, - tvirtino A.Vilkancas. Kita vertus, anot jo, bent jau “DnB Nord” banke tokie atvejai - retenybė. “Dėl nemokumo kol kas esame areštavę vieną namą ir vieną butą. Kitais atvejais nesusipratimus su klientais pavyko išspręsti taikiai”, - tvirtino skandinavų kapitalo banko atstovas.
Areštų daugėja
Vis dėlto nekilnojamojo turto areštų statistika nėra tokia graži, kaip kad galėtų atrodyti iš banko “DnB Nord” patirties. Pavyzdžiui, Lietuvos centrinės hipotekos įstaigos (LCHĮ) duomenimis, 2008 m. liepą šalyje buvo areštuoti 6303 būstai, o tą patį šių metų mėnesį - 10 012. Per pirmą 2009 m. rugsėjo dekadą šiemet - 3160 būstų, per tą patį laikotarpį pernai - 2571.
Tiesa, toli gražu ne visi būstai areštuojami bankų prašymu. Tačiau sunkmečiu areštų tendencija aiški - ji linkusi didėti trečdaliu ar galbūt net perpus. Kiek areštuotų būstų priklauso tiems žmonėms, kurie turi darbus, tačiau dėl sunkmečio laiku sumažintų algų nesugeba laiku sumokėti įmokų, irgi niekas negali pasakyti. Bet neabejojama, kad tokių būstų esama - ir su laiku jų daugės. Mat atlyginimų kreivė irgi linkusi smukti, žmonėms nebeužtenka pinigų ne tik įmokoms, bet ir valgiui.
Turto areštų statistika (vnt.)
Mėnuo 2008 m. 2009 m.
Sausis 5830 8493
Vasaris 5797 9520
Kovas 5114 11 150
Balandis 6283 10 559
Gegužė 5967 9838
Birželis 5553 9970
Liepa 6303 10 012
Rugpjūtis 5378 9112
Rugsėjis(1-11 d.) 2598 4080
LCHĮ inf.
Vidmantas UŽUSIENIS, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą