Aplinkos ministerija pasidžiaugė, kad pernai šalyje renovuoti 574 daugiabučiai. Skaičius įspūdingas, tačiau, specialistų manymu, tuo pernelyg džiaugtis neverta. Pasirodo, mažiausiai daugiabučių renovuojama ten, kur gyventojų skaičius didėja ir ateityje tikriausiai didės. Ir atvirkščiai: kuo daugiau žmonių iš savivaldybės išvyksta, tuo daugiau namų renovuojama. Ar nebus kaip su mokyklomis, kai iš pradžių sukišami pinigai joms atnaujinti, o paskui mokyklos uždaromos? Ar savivaldybėje, kurioje nėra darbo, renovuoti daugiabučiai neliks tušti?
Reikėtų elgtis atvirkščiai
Sausio pabaigoje Aplinkos ministerija susikvietė visų savivaldybių merus ir aptarė su jais daugiabučių renovacijos rezultatus. Aktyviausių savivaldybių merai buvo apdovanoti. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pareiškė, esą skeptikų pamėgtą frazę „renovacija stringa“ ant menčių paguldo statistika: 2015 m. šalyje renovuoti 574 daugiabučiai, o šiemet laukia dar didesnės užduotys - numatoma atnaujinti 800 daugiabučių. Bet ar verta tuo džiaugtis?
Būsto rūmų, kurių vienas iš tikslų yra padėti Vyriausybei įgyvendinti namų renovavimo programą, prezidentas Juozas Antanaitis atkreipė dėmesį, kad tose savivaldybėse, kuriose gyventojų daugėja arba lėčiau nyksta, daugiabučių renovuojama daug mažiau negu tose, kuriose emigracijos maras itin paplitęs. Jo nuomone, Aplinkos ministerija ir visa Vyriausybė turėtų skatinti atvirkštinį procesą.
„Kaip tik turėtų būti skatinama renovacija savivaldybėse, turinčiose ekonominį potencialą, kur steigiama daugiau darbo vietų ir t.t. Nes priešingu atveju valstybės parama gali nueiti vėjais: renovuotuose namuose beveik niekas negyvens. Tarnybos reikalais labai dažnai lankausi Latvijos miestuose ir miesteliuose. Tai ten namai stovi renovuoti, bet tušti ir išdaužytais langais, mokyklos renovuotos, bet tuščios ir be langų, nes 10-20 kilometrų aplink nėra nė vieno didesnio kaimo. Taip atsitiks ir Lietuvoje, o su kai kuriomis mokyklomis jau ir atsitiko“, - priminė J.Antanaitis.
Nesusišneka
Anot jo, tokį absurdą lemia planavimo stoka ir institucijų nesusišnekėjimas tarpusavyje.
„Atskiros ministerijos nesitaria, kur turi būti prioritetai. Dabar modernizavimą skatiname tokiu principu: reikia įsisavinti pinigus, namai turi būti renovuoti, ir niekas kitas nesvarbu. O juk reikia turėti planą. Visų pirma namai turi būti kapitališkai suremontuoti ir tik tada jiems reikia pritaikyti energijos taupymo priemones. Kada mes pereisime nuo pinigų įsisavinimo prie namų remonto su modernizavimo elementais, tada ir galėsime džiaugtis rezultatais. Ūkio ir Energetikos ministerijos juk planuoja, kur plėtos pramonę, kokia pramonė, kokia verslo struktūra kokioje savivaldybėje bus. O Aplinkos ministerija būtent į tai atsižvelgdama turi skatinti renovaciją, o ne savivaldybėse, kuriose ekonominių perspektyvų nėra. O dabar mes kokį nors miestelį be jokio remonto „aprengiame“ (tik apšiltiname ir nutinkuojame namus, nieko juose nekeisdami). Tai atrodo gražiai, bet yra bergždžiai švaistomos lėšos“, - akcentavo J.Antanaitis.
Informacijos dozavimas
Anot jo, anksčiau prie Aplinkos ministerijos veikė Valstybės renovacijos programos įgyvendinimo priežiūros komitetas, prižiūrėjęs, kaip įgyvendinama Vyriausybės programa.
„Komitete dirbau ir aš. Žiūrėdavome ir skelbdavome, kas daroma blogai. Bet komitetą panaikino. Ir šiandien tikrosios padėties, kas, kur ir kaip vyksta, mes nežinome. Žinome tik tiek, kiek skelbia Aplinkos ministerija. O ji modernizavimo klausimais vengia bet kokio bendravimo su socialiniais partneriais, asocijuotos struktūros nekviečiamos į jokius pasitarimus“, - piktinosi Būsto rūmų vadovas.
Neišskiria nieko
Renovacijos klausimus kuruojanti aplinkos viceministrė D.Matonienė nemano, kad renovacija turi būti labiau skatinama savivaldybėse, kurios turi didesnį potencialą ir iš kurių žmonės neišsivažinėja.
„Mes renovaciją skatiname visoje Lietuvoje vienodai, neišskiriame jokių regionų. Visos savivaldybės, išskyrus Pagėgius ir Visaginą, yra įsitraukusios, o ir minėtos dvi žada įsitraukti. Patys gyventojai turi apsispręsti, ar nori dalyvauti programoje, o savivaldybės turi strateguoti, kaip gyventojų skaičių išlaikyti ir kaip padaryti, kad visos teritorijos turėtų perspektyvą ir prasmę“, - kalbėjo D.Matonienė.
Didžiasalį nurašė
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta sako, kad didžiąsias savivaldybes sunkiau įtraukti į renovacijos procesą.
„Pavyzdžiui, Vilniuje yra 6 tūkst. daugiabučių, o Ignalinoje - vos daugiau nei 200. Reikia sutikti, kad Vilniuje, kuris yra labai didelis ir kur didesnė bendruomenė, daug sunkiau suburti gyventojus sprendimams priimti. O ministerija visas savivaldybes vienodai skatina įsitraukti į renovacijos programą. Aišku, sutinku, kad organizuojant platesnio masto energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimą savivaldybės turi įvertinti būsimą demografinę perspektyvą, būsimą darbo vietų atsiradimą, investicijų pritraukimą ir t.t. Manau, kad ateityje į tai bus kreipiama daugiau dėmesio. Yra pavyzdžių, kai ir dabar į tai kreipiamas dėmesys. Prieš keletą metų buvo kalbų, kad reikia Didžiasalyje namus, kurie yra labai neefektyvūs, renovuoti. Tačiau kadangi ten yra socialinės atskirties miestelis be didesnių perspektyvų, mes savivaldybę paraginome to nedaryti“, - sakė V.Serbenta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą