Baltijos prospekte 117 stūkso bene brangiausias namas - vaiduoklis. Šis pastatas priklauso Klaipėdos savivaldybei ir nors per dešimt metų pasikeitė penki merai - nė vienas miesto Tarybos nario kėdėje pasėdėjęs politikas nepasistengė, kad šio daugiabučio namo problema būtų iki galo išspręsta.
Po keleto paskutiniųjų Tarybos sprendimų 14 mln. Lt kainuojančių namo statybų likimas - LR Vyriausybės rankose. Savivaldybės Finansų skyriaus viršininkė Aldona Špučienė jau dešimt metų užkonservuotas statybas pavadino kažkada neapgalvoto, pernelyg optimistinėmis prognozėmis paremto projekto pasekme.
Namo statyboms jau išleista 1,126 mln. Lt. Darbai atnaujinti tik 1998 metais. Tuomet dalis reikiamų pinigų gauta pagal Vyriausybės specialią programą, skirtą socialiai remtinų žmonių bei politinių kalinių aprūpinimui butais. Iš viso Vyriausybė skyrė per 4 mln. litų. Tuo tarpu projektui įgyvendinti iki galo reikia per 14 mln. litų.
Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus viršininkė Aldona Špučienė pasakojo, kad nuo 1999 metų Vyriausybė tokios politikos praktiškai nebevykdo. Taigi Savivaldybės lūkesčiai gauti likusius pinigus ir užbaigti statybos darbus nepasiteisino ir projekto įgyvendinimas dar kartą sustojo. Statybininkai 1999 metų vasarą atliko 1,4 litų vertės darbų, už kuriuos užmokėta buvo tik po ilgų derybų.
Negaunant lėšų, jau ketveri metai kaip didžiausia Savivaldybės pastato dalis yra neeksploatuojama. Namo statybines medžiagas vagia aplinkinių rajonų gyventojai, butų patalpose įsikūrę benamiai, narkomanai.
Tiesa, šių metų liepos mėnesį Taryba buvo radusi išeitį: pagal Vyriausybės nutarimą 383 statybinėms firmoms buvo siūlomi mainai - savo lėšomis pabaigti namo statybas, o už statybos darbus firma galėtų pasiimti 50 proc. pastato. Kita pusė turėtų atitekti Savivaldybei. Pastaroji dalis būtų įrengta pagal pirminį modernųjį projektą, tuo tarpu statybinei firmai priklausysianti dalis - pagal firmos poreikius.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, buvo derėtasi su statybinėmis firmomis iš Vilniaus ir Mažeikių. Tačiau pasak Savivaldybės turtą kuruojančio vicemero Vidmanto Plečkaičio, kelią užkirto Vyriausybės sprendimas: "Vyriausybė panaikino nutarimą Nr. 383, kuriame rašoma: "Jei gyvenamųjų namų statybos yra pradėtos Valstybės, Savivaldybės ar valstybinės įstaigos lėšomis ir tai institucijai pritrūko pinigų, gyventojams yra leidžiama įsteigus statybinę bendriją savo lėšomis užbaigti darbus".
Tokiomis sąlygomis statybinės bendrijos "Optimistas" bei "Naudvaris" pabaigė statyti kelis namus, bet ši politika nepasiteisino: kildavo problemų organizaciniais klausimais, statybos palyginus brangios ir kt. "Buvo labai sunku surasti 15 žmonių, kurie apsiimtų steigti bendriją ir užbaigti penkiaaukščio korpuso statybas, mat kai šalia stovi apleistas dešimties ir devynių aukštų pastatų kompleksas - vieta netenka paklausos",- teigė A. Špučienė.
Nutarimas 383 panaikintas, kadangi jis buvo parengtas vadovaujantis jau panaikintais įstatymais. Savivaldybei toks Vyriausybės nutarimas yra naudingas, kadangi organizuojant privatizaciją, laimės konkursą ta firma, kuri pasiūlys daugiausiai pinigų. Pagal nutarimą 383 gyventojai pirko už nominalią kainą, t. y., už tiek, kiek mokėjo Savivaldybė.
Tuomet Taryba priėmė sprendimą, kad pastatas bus įtrauktas į privatizuotinų objektų sąrašą, kurį dar turės patvirtinti Vyriausybė. Jei sąrašas bus patvirtintas - Savivaldybė paskelbs privatizacijos konkursą. Pastatą kaip privačią nuosavybę galės įsigyti tiek statybinės firmos, tiek bendrijos. Šios galės arba tęsti statybas, arba nugriauti pastatą. Taigi tikimasi, kad statybinės organizacijos apsiims pabaigti namo statybas.
Anksčiau Savivaldybė negalėjo namo privatizuoti dėl to, kad norėta pastatą parduoti už nominalią kainą. O dabar statybinė organizacija bus priversta besivaržydama pirkti ir parduoti butus už brangesnę kainą. Į naujuosius butus turėjo įsikelti pirmiausiai Savivaldybės eilėje stovintys gyventojai, bet, pasak A. Špučienės, "dabar žmonės nori nuomotis už dyką, pirkti, o tuo labiau užbaigti statybų niekas nenori".
Savivaldybės darbuotojai lieka optimistais ir prognozuoja, kad statybinės firmos pirks namą. "Na, žinoma, derybos gali būti ir nesėkmingos, jei firmos nuspręs, kad gali iškilti sunkumų patalpas perparduodant. Jei neįvyks privatizavimas, Savivaldybei reiks pačiai pabaigti statybas, o tai kainuotų apie 10 mln. Lt.",- teigė finansų skyriaus viršininkė.
Pasak Miesto Tarybos turto komiteto pirmininko Antano Boso, 1992-1993 metais niekas dar negalėjo žinoti, kad ateityje Lietuvoje statybos pabrangs, paklausa butams sumažės. Namas turėjo būti pastatytas už 5 mln., o dabar sąmata šoktelėjo iki 14 mln. Lt.
Skaitytojams primename, kad 1992 metais Baltijos prospekte buvo pradėtas statyti Savivaldybei priklausantis modernus gyvenamasis namas. Pastatą sudaro keturi korpusai: penkių, du devynių ir vienas dešimties aukštų. Pastate esantys butai buvo skirti socialiai remtinoms šeimoms, politiniams kaliniams ir į Lietuvą grįžusiems tremtiniams.
Pagal statybinės AB "Ranga" įgyvendinamą projektą, gyvenamasis 116 butų namas turėjo būti unikalus: pirmasis daugiabutis namas Klaipėdoje, kurio sienos iš lauko apšiltintos 10 cm storio akmens vatos sluoksniu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą