SEB tyrimas: gyventojų lūkesčiai dėl būsimos pensijos gerėjo, tačiau be pagrindo

Pasirengimo pensijai tyrimas apima keturis pagrindinius klausimus: kiek gyventojai žino apie pensijas, kiek tiki pensijų sistema, kaip elgiasi rengdamiesi pensiniam amžiui ir ko tikisi senatvėje. Pasirengimo pensijai rodiklis apskaičiuotas visose Baltijos šalyse.

Lietuviai ir toliau tikisi didžiausios vidutinės pensijos iš I ir II pensijų pakopos iš visų Baltijos šalių gyventojų, ir šie lūkesčiai per metus dar pagerėjo. Šių metų tyrimo duomenimis, lietuviai tikisi 71 proc. jų darbo pajamų siekiančios vidutinės pensijos. Pernai šis rodiklis buvo 69 procentai. Kitose dviejose šalyse per metus vidutinė tikėtina pensija sumažėjo: Latvijoje - nuo 61 iki 58 proc., Estijoje - nuo 51 iki 48 proc. darbo pajamų. Lūkesčiai Lietuvoje galėjo pagerėti dėl pakeistos dalyvavimo II pensijų pakopoje tvarkos, kai, pasirinkus prisidėti savo lėšomis kaupiant pensiją II pakopoje, joje galima sukaupti daugiau lėšų negu anksčiau", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Nors gyventojų lūkesčiai dėl pensijų gerėjo, bendros pensijų sistemos išmanymas suprastėjo. Tyrimas parodė, kad respondentų, žinančių, kokia dalis jų uždirbamų pajamų skiriama I ir II pensijų pakopoms, dalis sumažėjo nuo 27 iki 23 procentų.

„Nors kalbų viešojoje erdvėje apie pensijas ir apie pensijų sistemą netrūko, neseniai pakeista dalyvavimo II pakopoje tvarka ir vis tai pasigirstančios, tai vėl nutylančios kalbos apie tai, kad sistemą dar reikėtų keisti, galėjo gluminti gyventojus", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.

Gyventojų tikėjimas, kad pakankamomis lėšomis senatvėje aprūpins valstybė, pamažu užleidžia pozicijai tikėjimui, kad lėšomis senatvėje žmonės turi pasirūpinti patys. Rodiklio, apskaičiuojamo pagal dešimtbalę vertinimo skalę, reikšmė, rodanti tikėjimo, kad senatvėje pakankamomis lėšomis aprūpins valstybė, per metus sumažėjo nuo 2,8 iki 2,6, o tikėjimo, kad pajamomis galės apsirūpinti patys - padidėjo nuo 4,8 iki 5,2 balo.

„Valstybės galimybėmis pasirūpinti savo pensininkais labiausiai pasitiki tie, kas yra 50-55 metų, arba tie, kurių pajamos atskaičius mokesčius neviršija 500 eurų. Savo galimybėmis labiausiai pasikliauja tie, kas uždirba daugiau negu 1 000 eurų atskaičius mokesčius, yra 30-39 metų. Ypač toks pasitikėjimas būdingas minėto amžiaus vyrams", - pažymi J. Varanauskienė.

Kad taupo pensijai papildomai, šiemet nurodė 36 proc. respondentų. Net iš tų, kurių pajamos didesnės negu 500 eurų ir kurie tikisi savo lėšomis senatvėje pasirūpinti patys, pensijai jau yra pradėję taupyti mažiau negu kas antras (43 proc.).

Šiemet gerokai padidėjo ir nurodoma papildomų mėnesio pajamų, kurių reikėtų, kad gyventojai galėtų taupyti pensijai, suma. Tie, kurių pajamos didesnės negu 500 eurų, nurodė, kad jiems reikėtų dar beveik 800 eurų. Pernai būtų užtekę kone dukart mažiau (apie 500 eurų).

„Tikėtina, kad šiai sumai išaugti įtakos turėjo pasikeitusi valiuta: pasikeitus skaitinei pajamų išraiškai, tos pačios vertės pajamos eurais psichologiškai gali atrodyti mažesnės negu litais. Kita vertus, tų, kurie pensijai taupo papildomai, vidutinė per mėnesį taupoma suma taip pat padidėjo - nuo 49 iki 64 eurų per mėnesį", - sako J. Varanauskienė.

Tikėjimo ateitimi rodiklio reikšmė labiausiai didėjo dėl šiandieninių darbingo amžiaus žmonių tikėjimo, kad jie, sulaukę pensijos, gyvens finansiškai geriau negu dabartiniai pensininkai. Taip manančių respondentų dalis padidėjo nuo 33 iki 37 procentų. Optimistiškiau nusiteikę tie, kas šiandien uždirba daugiau negu 1 000 eurų, vyrai arba yra jaunesni negu 40 metų žmonės.

„Kaip rodo kiti moksliniai tyrimai, optimizmą, t. y. tikėjimą, kad nepageidaujami dalykai juos aplenks, daugiausia lemia tai, kiek žmonės save tapatina su tais, kuriuos nelaimė (šiuo atveju - finansinis nepriteklius) vis tik aplankė. Akivaizdu, kad jauni žmonės, tie, kieno pajamos šiandien leidžia jiems tenkinti visus poreikius ir beveik visus norus, panašumų tarp savęs ir dabartinių pensininkų mato mažai", - sako J. Varanauskienė.

Pasak jos, dar vienas veiksnys, galintis lemti didesnį optimizmą, - tikėjimas, kad žmonės gali patys daryti įtaką savo ateičiai. Ilgesnis likęs laikas jauniems žmonėms ir daugiau laisvės suteikiančios pajamos geriau uždirbantiems gali sustiprinti tokį tikėjimą savo galimybėmis. Tačiau svarbu, kad tos galimybės būtų laiku ir tinkamai išnaudotos.