Šiais metais Lietuvos įmonių atlyginimų biudžetas augo tik 1,7 proc. Panašios tendencijos numatomos ir kitais metais. Prognozuojama, jog 2014 m. atlyginimai kils iki 3 proc.
Pasak Lietuvos atlyginimų situacijos analizę atlikusios vadybos ir konsultacijų bendrovės "Hay Group" produktų ir paslaugų vadovo Baltijos šalims Eligijaus Kajietos, toli gražu ne visos šalies įmonės kelia savo darbuotojams algas.
"Įmonės vidutiniškai suplanavo 1,7 proc. didesnį atlyginimų biudžetą, kad galėtų pakelti algas nors daliai savo darbuotojų. Tačiau atlyginimų pakėlimus planavo ne kiekviena Lietuvos kompanija. 29 proc. įmonių atlyginimus laiko įšaldytus. Ateities perspektyvos vėlgi labai optimistiškai nenuteikia. Prognozė yra tokia, jog atlyginimai augs iki 3 proc.", - sakė jis.
Analitikas įvardino dvi lėto atlyginimų augimo priežastis.
"Kompanijų, kurios nedidina atlyginimų, tokio apsisprendimo priežastys gali būti skirtingos. Viena priežastis - finansinių galimybių neturėjimas. Galbūt dar nėra pakankamai atsigavęs įmonės pelningumas. (...) Antras dalykas, pastebime, kad verslininkai stengiasi valdyti savo rizikas nedidindami fiksuotų finansinių įsipareigojimų arba, kitaip sakant, bazinių atlyginimų. Jie peržiūri kintamosios atlyginimų dalies schemas, įveda galbūt naujas, kurios, išpildžius tam tikrus rodiklius, leistų darbuotojams užsidirbti daugiau", - sakė E. Kajieta.
Šiais metais atlyginimai dažniausiai kilo darbininkams ir jaunesniesiems specialistams. 80 proc. šios kategorijos darbuotojų sulaukė didesnių algų. Šią tendenciją lėmė ir minimalaus darbo užmokesčio didinimas, ir situacija darbo rinkoje.
Kitose kategorijose darbuotojų atlyginimai buvo didinami mažiau. Algos šiemet buvo pakeltos 53 proc. specialistų, 58 proc. viduriniosios klasės vadovų bei 45 proc. aukščiausio lygio vadovų.
Pasak E. Kajietos, tokia padėtis yra tendencinga.
"Šiais metais buvo padidintas minimalus atlyginimas. Tai jau nebe įmonių pasirinkimu, bet įstatymo numatyta tvarka atlyginimai padidėja. (...) Aukščiausio lygio vadovams atlyginimai yra rečiau keliami, tokią tendenciją pastebime jau antrus metus. Tačiau reiktų nepaslysti galvojant, kad vadovų atlyginimai mažėja. Dažna kompanija galvoja apie ilgalaikio skatinimo įvedimą. Dėl to galbūt baziniai atlyginimai nedidėja, tačiau pasiekę tam tikrus rezultatus vadovai turi galimybę gauti didesnį atlygį", - teigė darbo rinkos specialistas.
Jo teigimu, Vakarų valstybėse įprasta tai, kad bazinis atlyginimas sudaro tik 20 proc. visos algos.
"Pas mus dar vis dėlto didžioji atlyginimo dalis yra bazinė", - kalbėjo jis.
Taip pat skiriasi užsienio ir vietinio kapitalo įmonių mokami darbuotojams atlyginimai. Pasak E. Kajietos, užsienio įmonės moka 20 proc. didesnes algas, tačiau didesnė dalis lietuviškų įmonių juos kelia. Lietuviško kapitalo įmonės algas didino 12,6 proc., o tarptautinio - 6 proc.
"Lietuviško kapitalo įmonės stengiasi spręsti labiausiai skaudančias problemas - pakelti atlyginimus tiems, kurie gavo mažiausiai. (...) Tarptautinio kapitalo įmonės, turėdamos pažangesnes personalo valdymo sistemas, sugebėjo efektyviau paskirstyti atlyginimų biudžetą ir paskirstyti tarp skirtingų rizikų", - sakė jis.
Prognozuojama, kad kitais metais labiausiai kils specialistų ir viduriniosios grandies vadovų atlyginimai.
Kitąmet bazinius atlyginimus darbuotojams ketina didinti 73 proc. darbdavių.
E. Kajietos teigimu, užsienyje kelių procentų metinis atlyginimų didėjimas yra normali praktika.
"Atlyginimas keliamas dažniausiai tiek, kiek siekia metinė infliacija. Lietuvoje toks atlyginimų kėlimas kol kas suprantamas kaip motyvacinė priemonė", - sakė jis.
Vis dėlto E. Kajieta pabrėžė, kad atlyginimai neturėtų būti pagrindinė priežastis renkantis ar keičiant darbą.
Pasak jo, per ateinančius kelerius metus įsivyravusi darbuotojų kaitos tendencija, kuri neleis įmonėms turėti finansinių galimybių su darbuotojų kaita kovoti tik didinant atlyginimus. Kompanijos bus priverstos pagalvoti ir apie nematerialias darbuotojų motyvavimo priemones.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą